Apsidraudimas portfelyje (angl. hedging) yra pozicija, kuri uždirba arba bent jau mažiau praranda tada, kai krenta pagrindinės jūsų investicijos. Paprasčiausiai apsidraudžiama struktūra: diversifikuojant tarp tarpusavyje mažai susijusių turto klasių ir dalį lėšų laikant saugesnėse priemonėse. Kai reikia apsaugos nuo vieno konkretaus rizikos šaltinio, naudojamos išvestinės priemonės: pasirinkimo, ateities ir apsikeitimo sandoriai. Šiame straipsnyje rasite, kaip parinkti priemonę pagal savo tikslą ir investavimo laikotarpį, kaip apskaičiuoti apsaugos dydį ir kaip ją prižiūrėti, kad ji veiktų tada, kai jos labiausiai reikia.
Trumpai
- Apsidraudimas nesumažina visos rizikos: jis taikosi į konkretų šaltinį, pavyzdžiui, akcijų rinkos kritimą, valiutos kursą ar palūkanų normų pokytį.
- Pirmasis apsaugos sluoksnis yra portfelio struktūra: saugesnių ir rizikingesnių aktyvų santykis, parinktas pagal tikslą, trukmę ir nuostolių toleranciją.
- Išvestinės priemonės (opcionai, ateities ir apsikeitimo sandoriai, CFD) saugo tiksliau, tačiau kainuoja ir reikalauja nuolatinės priežiūros.
- Apsidraudimo koeficientas parodo, kokia ekspozicijos dalis apdrausta: 37 500 € apsauga 100 000 € pozicijai reiškia 37,5 %.
- Krizės metu koreliacijos keičiasi, todėl apsaugą reikia tikrinti streso scenarijais ir reguliariai perbalansuoti.
Turinys
- Kas yra portfelio apsidraudimas
- Nuo kokių rizikų galima apsidrausti
- Pagrindinės apsidraudimo priemonės ir jų skirtumai
- Kaip pasirinkti apsidraudimo būdą pagal tikslą ir laikotarpį
- Kaip apskaičiuoti apsidraudimo pozicijos dydį
- Kaip stebėti ir koreguoti apsaugą
- Kiek kainuoja apsidraudimas ir kaip jo nepermokėti
- Mūsų požiūris
- Kur išmokti rinkos analizės, kuria remiasi apsidraudimas
- Dažniausiai užduodami klausimai
- Šaltiniai
Kas yra portfelio apsidraudimas
Vilniaus universiteto baigiamajame darbe hedžingas apibrėžiamas kaip apsidraudimo strategija, skirta sumažinti specifinių rizikos šaltinių, pavyzdžiui, valiutų kursų ar palūkanų normų pokyčių, poveikį. Žodis „specifinių“ čia svarbiausias. Apsidraudimas nėra bendras „saugumo režimas“ visam portfeliui. Tai atsakas į klausimą: kas tiksliai mane gali sužeisti ir kokia priešinga pozicija tą smūgį sušvelnintų?
Geriausiai tai paaiškina būsto draudimo analogija. Kasmet mokate įmoką ir dažniausiai ja „nepasinaudojate“. Tačiau gaisro atveju draudimas padengia nuostolį, kurio vieni nepakeltumėte. Portfelyje įmoka gali būti opciono premija, sandorio kaštai arba mažesnė grąža augančioje rinkoje. Mainais gaunate ribotą nuostolį blogiausiu scenarijumi.
Verta atskirti dvi sąvokas, kurias dažnai painiojame:
- Diversifikavimas paskirsto riziką tarp skirtingų aktyvų, kad vienos investicijos nesėkmė nesugriautų viso portfelio.
- Apsidraudimas konkrečiai rizikai priešpastato poziciją, kuri juda priešinga kryptimi.
Tas pats VU darbas pabrėžia, kad efektyviai taikomas hedžingas gali neutralizuoti tam tikras rizikas nekeičiant bazinės portfelio struktūros. Praktiškai tai reiškia, kad nebūtina parduoti ilgai rinktų akcijų vien todėl, kad artimiausiems mėnesiams tikitės audros: galite jas pasilikti ir trumpam pridėti apsaugą. VILNIUS TECH magistro darbe pažymima, kad didelis finansų rinkų nepastovumas skatina ieškoti būdų mažinti investicinę riziką, todėl portfelio apdraudimo strategijos tampa svarbia portfelio sudarymo dalimi.
Nuo kokių rizikų galima apsidrausti
Prieš rinkdamiesi priemonę, surašykite, kas jūsų portfelyje gali nueiti blogai. Dažniausi rizikos šaltiniai:
- Rinkos rizika. Plati akcijų rinka krenta ir nusineša beveik viską, ką turite. Diversifikavimas tarp akcijų nuo jos beveik nesaugo, nes krenta visos kartu.
- Valiutos rizika. Uždirbate ir išleidžiate eurais, bet laikote JAV akcijas ar ETF dolerių denominacija. Net jei akcija stovi vietoje, dolerio silpnėjimas euro atžvilgiu sumažina jūsų turto vertę eurais.
- Palūkanų normų rizika. Kylant palūkanoms ilgalaikių obligacijų kainos krenta, o brangiai įvertintų augimo bendrovių akcijos dažnai reaguoja jautriai.
- Koncentracijos rizika. Vienas sektorius, regionas ar kelios akcijos sudaro didelę portfelio dalį. Viena bloga naujiena gali smogti stipriau, nei tikitės.
- Likvidumo ir laiko rizika. Pinigų prireiks konkrečią dieną, pavyzdžiui, būsto pradiniam įnašui, o rinka tuo metu gali būti dugne.
VU darbe pateikiamas tipiškas valiutos rizikos pavyzdys: turint užsienio valiuta denominuotų obligacijų, galima naudoti valiutų apsikeitimo sandorį, kad apsidraustumėte nuo nepalankių kursų pokyčių. Lietuvos investuotojui, kurio didelė turto dalis laikoma ne eurais, tai viena aktualiausių temų.
Ko apsidraudimas neišsprendžia? Jis neištaiso blogai parinktos investicijos. Jei įmonės verslas silpnėja, apsauga tik atitolina nuostolį ir kainuoja. Todėl prieš draudžiant poziciją verta įsitikinti, kad pati pozicija pagrįsta analize.
Pagrindinės apsidraudimo priemonės ir jų skirtumai
Priemonės skiriasi tuo, kiek tiksliai saugo, kiek kainuoja ir kiek žinių reikalauja. Žemiau pateikta lentelė leidžia jas palyginti.
| Priemonė | Kaip veikia | Nuo ko labiausiai saugo | Kaina ir priežiūra |
|---|---|---|---|
| Diversifikavimas tarp mažai koreliuotų aktyvų | Skirtingi aktyvai juda nevienodai, todėl nuostoliai iš dalies atsveriami | Koncentracijos, sektoriaus, regiono rizikos | Mažiausi kaštai, periodinis perbalansavimas |
| Saugesnė portfelio dalis (indėliai, obligacijos iki išpirkimo) | Dalis kapitalo neįtraukiama į svyruojančią rinką | Laiko rizikos, kai pinigų reikės konkrečią datą | Prarandama dalis galimos grąžos |
| Pardavimo pasirinkimo sandoris (put opcionas) | Teisė parduoti aktyvą sutarta kaina iki nustatytos datos | Staigaus akcijos ar indekso kritimo | Mokama premija, kuri senka artėjant galiojimo pabaigai |
| Ateities sandoris (futures) | Įsipareigojimas pirkti ar parduoti ateityje sutarta kaina | Rinkos ar žaliavų kainų rizikos | Įkaitas (marža), kasdienis pozicijos vertinimas |
| Valiutų apsikeitimo ar išankstinis sandoris (swap, forward) | Užfiksuojamas valiutų keitimo kursas | Valiutos rizikos | Sandorio kaštai, termino valdymas |
| CFD (kainų skirtumo sandoris) | Pozicija priešinga portfelio krypčiai, su finansiniu svertu | Trumpalaikės rinkos rizikos | Finansavimo mokesčiai, sverto rizika |
| Apsauginis nuostolio ribojimo pavedimas (stop-loss) | Pozicija parduodama pasiekus nustatytą kainą | Didelio vienos pozicijos nuostolio | Premijos mokėti nereikia, bet kaina gali „peršokti“ lygį |
Išvestines priemones, tokias kaip pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir CFD, VU darbas įvardija kaip pagrindinius hedžingo įrankius. Jų bendras bruožas: jie leidžia apsaugoti būtent tą riziką, kurią pasirinkote, ir būtent tokiam laikotarpiui, kokio reikia. Kartu jie reikalauja suprasti kainodarą, galiojimo terminus ir svertą. Svertas didina ne tik galimą pelną, bet ir nuostolį, todėl prieš atidarant CFD ar ateities sandorį pasitikrinkite, kokius įkaito reikalavimus taiko jūsų brokeris ir kas nutinka, kai sąskaitos lėšų nebeužtenka.
Koreliacija: kodėl ne kiekviena diversifikacija saugo
Diversifikavimo apsauga priklauso nuo koreliacijos. Lietuvos bankas paaiškina, kad koreliacija svyruoja nuo –1 iki 1: kai ji lygi –1, priemonės juda priešingomis kryptimis, o kai 1, juda identiškai. Dešimt skirtingų technologijų akcijų dažnai turi aukštą tarpusavio koreliaciją, todėl tai labiau „dešimt to paties“, nei diversifikacija.
LRT publikuotame komentare apie diversifikavimą siūloma riziką paskirstyti taip, kad priemonių judėjimo trajektorijos nebūtų itin susijusios. Ten pat minima, kad papildomą atsvarą gali suteikti investiciniai nekilnojamojo turto projektai, nes jų vertė dažniausiai svyruoja lėčiau nei akcijų ar biržoje prekiaujamų fondų. Jei svarstote nekilnojamąjį turtą kaip atsvarą, verta žinoti ir tipines klaidas investuojant į nekilnojamąjį turtą, nes ir lėčiau svyruojantis turtas turi savų rizikų: likvidumo, vietos ir valdymo.
Kaip pasirinkti apsidraudimo būdą pagal tikslą ir laikotarpį
Lietuvos bankas siūlo pradėti nuo trijų dalykų: investavimo tikslo, trukmės ir to, kokius nuostolius galite toleruoti. Pagal šį planą apsibrėžiama, kokią portfelio dalį skirti rizikingesniems ir saugesniems aktyvams. Tas pats šaltinis nurodo, kad norint apsaugoti vertę trumpu laikotarpiu gali būti tikslinga rinktis panašaus termino priemones, pavyzdžiui, 3 metų obligacijas, kurias galima laikyti iki išpirkimo, arba indėlį.
Praktiškai sprendimą galima suskirstyti pagal tris horizontus:
- Trumpas horizontas (iki kelerių metų). Pinigų prireiks greitai, todėl pagrindinė apsauga yra struktūra: indėliai ir obligacijos, kurių terminas sutampa su jūsų tikslu. Išvestinės priemonės čia dažnai nebūtinos, nes rizika valdoma pačiu turto pasirinkimu.
- Vidutinis horizontas. Didesnė dalis gali būti akcijose, o apsauga derinama: diversifikacija tarp regionų ir turto klasių, valiutos rizikos valdymas, kai kurioms pozicijoms apsauginiai pavedimai.
- Ilgas horizontas. Laikas pats sušvelnina dalį svyravimų, todėl nuolatinis brangus draudimas dažnai nebūtinas. Apsauga taikoma taktiškai: prieš konkretų įvykį arba kai viena pozicija išaugo per didelė portfelio dalis.
LRT komentare įvardijama dažna klaida: lėšos paskirstomos į itin panašias investicijas, pavyzdžiui, viską į bendrovių akcijas, ir dėl regiono ar veiksnių sutapimo portfelis nukenčia kaip vienetas. Todėl prieš perkant bet kokią išvestinę priemonę pasitikrinkite, ar jūsų struktūra jau neturi akivaizdžios spragos, kurią galima užtaisyti paprasčiau.
Trumpas savitikros klausimynas prieš sprendžiant:
- Kokią konkrečią riziką noriu sumažinti?
- Kokiam laikotarpiui reikia apsaugos?
- Kiek procentų portfelio vertės galiu prarasti nekeisdamas plano?
- Kiek esu pasirengęs mokėti už apsaugą per metus?
- Ar suprantu, kaip priemonė elgsis, jei rinka judės priešinga kryptimi, nei tikiuosi?
Kaip apskaičiuoti apsidraudimo pozicijos dydį
Apsaugos dydis nusakomas apsidraudimo koeficientu. Jis paprastas: apsidraudimo pozicijos vertė padalyta iš visos ekspozicijos, kurią norite apsaugoti.
Apsidraudimo koeficientas = apsidraudimo pozicija / bendra ekspozicija
Jei turite 100 000 € ekspoziciją ir apdraudžiate 37 500 €, koeficientas yra 37,5 %. Koeficientas 100 % reiškia visišką apsaugą nuo pasirinktos rizikos, bet ir visišką atsisakymą uždirbti iš palankaus judėjimo toje dalyje.
Pavyzdys su valiutos rizika
Tarkime, jūsų portfelis vertas 80 000 €, iš jų 40 000 € sudaro JAV akcijos, įsigytos doleriais.
- Nustatote ekspoziciją: valiutos rizika taikoma 40 000 €.
- Nusprendžiate apdrausti pusę, nes norite sušvelninti kurso svyravimus, bet palikti galimybę uždirbti, jei doleris stiprės.
- Apsidraudimo pozicija: 20 000 €, pavyzdžiui, išankstiniu valiutų sandoriu.
- Koeficientas: 20 000 / 40 000 = 50 % valiutos ekspozicijos, arba 25 % viso portfelio.
Jei doleris euro atžvilgiu nusilptų 10 %, be apsaugos JAV dalis eurais prarastų apie 4 000 €. Su 50 % apsauga nuostolis dėl kurso sumažėtų maždaug iki 2 000 €, neskaitant sandorio kaštų.
Pavyzdys su opcionais ir delta
Opcionų atveju apsaugos dydį lemia delta: kiek pasikeičia opciono kaina, akcijai pabrangus ar atpigus vienu vienetu. Pardavimo opciono delta yra neigiama. Skaičiavimas:
Atsveriamų akcijų skaičius = |delta| × kontraktų skaičius × kontrakto daugiklis
Turite 400 akcijų. Pasirinkto put opciono delta yra –0,50, o kontrakto daugiklis (kiek akcijų apima vienas kontraktas, nurodoma biržos specifikacijoje) yra 100. Vienas kontraktas atsveria apie 0,50 × 100 = 50 akcijų kainos judėjimą. Visiškai delta neutraliai apsaugai reikėtų 400 / 50 = 8 kontraktų. Svarbu: delta keičiasi kartu su akcijos kaina ir laiku iki galiojimo pabaigos, todėl šis skaičius nėra pastovus ir jį reikia perskaičiuoti.
Kaip stebėti ir koreguoti apsaugą
Apsidraudimas nėra veiksmas „nustatei ir pamiršai“. LSEG grupės LCH dokumente apie portfelio maržą aiškinama, kad koreliacijos gali staiga didėti arba mažėti. Todėl diversifikavimo poveikis gali išnykti tada, kai jo labiausiai reikia, o apsidraudimo pozicijos streso metu gali nebeveikti kaip numatyta. Dokumento išvada praktinė: atlikti streso testus ir mažinti arba perbalansuoti ekspozicijas.
Paprasta priežiūros tvarka individualiam investuotojui:
- Reguliari peržiūra. Nusistatykite pastovų ritmą, pavyzdžiui, kartą per ketvirtį, ir papildomą peržiūrą po didelio rinkos judėjimo.
- Streso scenarijus. Paskaičiuokite, kas nutiktų, jei akcijos kristų 30 %, o visos jūsų akcijų pozicijos judėtų kartu. Ar apsauga vis dar dengia tiek, kiek planavote?
- Terminai. Opcionai ir ateities sandoriai turi galiojimo pabaigą. Užsirašykite datas ir iš anksto nuspręskite, ar apsaugą pratęsite.
- Portfelio pokyčiai. Pirkote ar pardavėte pozicijų, ekspozicija pasikeitė, vadinasi, pasikeitė ir koeficientas.
- Tikslo pokyčiai. Priartėjus datai, kada pinigų reikės, daugiau turto pervedama į saugesnes priemones, o išvestinių priemonių poreikis mažėja.
Jei dalis jūsų prekybos automatizuota, tos pačios taisyklės galioja ir algoritmams: pozicijos dydžio ribos, maksimalus dienos nuostolis ir veiksmai, kai rinka juda neįprastai. Šią temą plačiau nagrinėja straipsnis apie rizikos valdymą prekybos robotuose.
Kiek kainuoja apsidraudimas ir kaip jo nepermokėti
Kiekviena apsauga turi kainą: tiesioginę (opciono premija, sandorio mokesčiai, finansavimo kaštai) arba netiesioginę (mažesnė grąža, kai rinka kyla). VU darbe apibendrinama, kad hedžingas reikalauja papildomų resursų, žinių ir nuolatinio pozicijų perbalansavimo, o netinkamas taikymas gali lemti perteklinį portfelio sudėtingumą ir sumažintą grąžą. Ten pat minima, kad agresyvesnės apsidraudimo strategijos mažina potencialią grąžą.
Kaip apsaugą naudoti protingai:
- Mokėkite už konkrečią riziką, ne už bendrą nerimą. Jei negalite įvardyti, nuo ko draudžiatės, greičiausiai permokėsite.
- Nesivaikykite apsaugos po kritimo. Elgsenos klaidos, kai apsauga perkama panikos metu, o nutraukiama prieš pat kitą kritimą, gali suvalgyti visą naudą. Taisykles nusistatykite ramiu metu.
- Rinkitės dalinę apsaugą. Dažnai pakanka apdrausti dalį ekspozicijos, o ne 100 %.
- Pirmiausia tvarkykite struktūrą. Pigiausia apsauga yra tinkamas saugesnių ir rizikingesnių aktyvų santykis.
- Vertinkite bendrą rezultatą. Apsaugą vertinkite pagal tai, ar ji sumažino nuostolį blogu scenarijumi, o ne pagal tai, ar ji „uždirbo“ ramiais metais.
Mūsų požiūris
Nuo 2011 m. analizuojame akcijų, valiutų, žaliavų ir ETF rinkas ir matome tą patį dėsningumą: geriausiai apsidraudę investuotojai yra ne tie, kurie nusiperka daugiausia apsaugos, o tie, kurie supranta, ką tiksliai draudžia.
Apsidraudimas prasideda nuo analizės. Fundamentinė analizė padeda įvertinti, ar pozicija verta būti portfelyje ir kokie makroekonominiai veiksniai jai gresia. Techninė analizė padeda pasirinkti apsaugos lygius ir laiką, kad nemokėtumėte per brangiai. Be šių dviejų dalykų net geriausia priemonė tampa spėjimu.
Todėl savo mokymuose kalbame ne apie vieną stebuklingą įrankį, o apie gebėjimą skaityti rinką: atpažinti, kada rizika auga, ir priimti sprendimus pagal planą, o ne pagal emocijas. Tai tinka ir pradedančiajam, kuris tik dėlioja pirmą portfelį, ir patyrusiam traderiui, kuris valdo kelias strategijas vienu metu.
Bartas
Kur išmokti rinkos analizės, kuria remiasi apsidraudimas
Norint apsidrausti sąmoningai, reikia mokėti įvertinti tiek pačią investiciją, tiek rinkos kryptį. Mūsų techninės ir fundamentinės analizės mokymai skirti būtent šiam pagrindui: suprasti, kas lemia kainų judėjimą ir kaip pagal tai priimti informuotus sprendimus.
Jei norite giliau pasinerti į įmonių ir ekonomikos vertinimą, rinkitės Fundamentalios analizės akademiją. Pirmam žingsniui galite užsiregistruoti į mūsų nemokamą web seminarą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar diversifikavimas jau yra apsidraudimas?
Diversifikavimas yra pirmasis apsaugos sluoksnis, nes paskirsto riziką tarp skirtingų aktyvų. Tačiau jis mažai padeda, kai visa rinka krenta kartu ir koreliacijos pakyla. Tikslus apsidraudimas konkrečiai rizikai priešpastato priešingą poziciją, pavyzdžiui, put opcioną ar valiutos sandorį.
Kiek portfelio verta apdrausti?
Vieno teisingo skaičiaus nėra: jis priklauso nuo jūsų tikslo, laikotarpio ir to, kokį nuostolį galite pakelti. Daugelis investuotojų apdraudžia tik dalį ekspozicijos, pavyzdžiui, pusę valiutos rizikos, kad išlaikytų galimybę uždirbti palankiu atveju. Koeficientą perskaičiuokite kiekvieną kartą, kai pasikeičia portfelis.
Ar pradedančiajam investuotojui reikia opcionų?
Daugeliu atvejų pradžioje pakanka tinkamos struktūros: saugesnės dalies indėliuose ar obligacijose ir diversifikacijos tarp regionų bei turto klasių. Opcionai ir kitos išvestinės priemonės reikalauja suprasti kainodarą, terminus ir svertą. Prie jų verta pereiti, kai šiuos dalykus išmanote ir galite apskaičiuoti apsaugos dydį.
Kaip dažnai reikia peržiūrėti apsaugą?
Patogu nusistatyti pastovų ritmą, pavyzdžiui, kartą per ketvirtį, ir papildomai peržiūrėti po stipraus rinkos judėjimo ar portfelio pokyčio. Opcionų atveju stebėkite galiojimo datas ir deltą, nes ji keičiasi kartu su kaina. Streso scenarijus padeda pamatyti, ar apsauga veiks krizės metu.
Šaltiniai
- Investicinio portfelio optimizavimo ir individualios… (Vilniaus universitetas)
- Investicijų portfelio apdraudimo strategijų modeliavimas (VILNIUS TECH)
- Kaip valdyti investicijas? (Lietuvos bankas)
- Vytenis Kinduris. Diversifikavimas: kaip subalansuoti portfelio riziką (LRT)
- On the margin: Portfolio margining at a CCP (LSEG / LCH)