Kaip skaityti finansines ataskaitas: gidas investuotojui

Finansinių ataskaitų skaitymas prasideda ne nuo rodiklių, o nuo trijų klausimų: ką įmonė turi ir kam skolinga (balansas), kiek uždirbo per laikotarpį (pelno (nuostolių) ataskaita) ir kiek realių pinigų įplaukė bei išplaukė (pinigų srautų ataskaita). Kai šias tris ataskaitas perskaitote kartu ir patikrinate jas su aiškinamuoju raštu bei audito išvada, matote, kokios būklės įmonė yra iš tikrųjų, ne tik kokią ją pristato pranešimas spaudai. Toliau rasite eilę, kuria verta skaityti, svarbiausius rodiklius su formulėmis, skaičiais paremtą pavyzdį ir signalus, kuriems turėtumėte skirti daugiau dėmesio.

Trumpai

• Vidutinių ir didelių Lietuvos įmonių rinkinį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas.
• Balansas yra vienos datos „nuotrauka“, o pelno ir pinigų srautų ataskaitos rodo visą laikotarpį, todėl jas reikia skaityti kartu.
• Pelnas ir pinigai nėra tas pats: pelningai įmonei gali pritrūkti grynųjų, jei pirkėjai vėluoja mokėti ar atsargos kaupiasi sandėlyje.
• Keturios rodiklių grupės (likvidumas, skolos, pelningumas, efektyvumas) per kelias minutes parodo, kur ieškoti problemų.
• Audito išvada ir aiškinamasis raštas dažnai pasako daugiau nei pačios lentelės.

Turinys

• Iš ko susideda finansinių ataskaitų rinkinys
• Balansas: ką įmonė turi ir kas už tai sumokėjo
• Pelno (nuostolių) ataskaita: iš kur ateina pelnas
• Pinigų srautų ataskaita: kodėl pelnas nėra pinigai
• Kaip susieti ataskaitas tarpusavyje
• Svarbiausi finansiniai rodikliai
• Pavyzdys: viena įmonė, trys ataskaitos
• Rizikos signalai ir audito išvada
• Kur rasti įmonių ataskaitas ir kas keičiasi
• Mūsų požiūris
• Išmokite skaityti ataskaitas praktiškai
• Dažniausiai užduodami klausimai
• Šaltiniai

Iš ko susideda finansinių ataskaitų rinkinys

Lietuvoje verslo įmonių atskaitomybę reglamentuoja Verslo apskaitos standartai. Pagal juos vidutinėms ir didelėms įmonėms numatytas rinkinys apima balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą ir aiškinamąjį raštą. Mažoms ir labai mažoms įmonėms taikomos išimtys, todėl jų rinkinys priklauso nuo to, kurias išimtis įmonė taiko.

Kiekviena ataskaita atsako į savo klausimą:

Svarbu suprasti laiko skirtumą. Lietuvos apskaitos taisyklėse balansas apibūdina finansinę būklę per turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą, o pelno (nuostolių) ataskaita parodo veiklos rezultatus per pajamas ir sąnaudas. Viena ataskaita be kitos pasakoja tik pusę istorijos.

Balansas: ką įmonė turi ir kas už tai sumokėjo

Balansas remiasi viena lygybe: Turtas = Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai. Vilniaus universiteto mokomojoje medžiagoje balansas apibūdinamas kaip konkrečios datos finansinės būklės nuotrauka, kurioje visas turtas finansuojamas arba savininkų lėšomis, arba skolomis.

Skaitykite balansą tokia tvarka:

1. Patikrinkite lygybę. Abi balanso pusės turi sutapti. Jei skaičiuojate iš suvestinių duomenų ir jie nesutampa, greičiausiai praleidote eilutę.
2. Išskaidykite turtą. Ilgalaikis turtas (pastatai, įranga, nematerialusis turtas) tarnauja ilgiau nei metus. Trumpalaikis turtas (atsargos, pirkėjų skolos, pinigai) turėtų virsti pinigais per metus. Pažiūrėkite, kuri dalis didesnė ir ar tai atitinka verslo pobūdį: gamykla natūraliai turi daug ilgalaikio turto, prekybos įmonė daugiau atsargų.
3. Įvertinkite įsipareigojimų terminus. Trumpalaikius reikės padengti per metus, ilgalaikius vėliau. Didelė trumpalaikių skolų dalis kartu su mažu pinigų likučiu yra pirmasis klausimas, kurį verta užsirašyti.
4. Pažiūrėkite į nuosavą kapitalą. Tai turto dalis, kuri lieka atėmus įsipareigojimus. Pelnas jį didina, nuostolis mažina. Jei nuosavas kapitalas mažėja kelerius metus iš eilės, įmonė „valgo“ savininkų pinigus.

Lietuvoje nuosavas kapitalas turi ir teisinę reikšmę: jei jis nukrenta žemiau pusės įstatinio kapitalo, atsiranda prievolė akcininkams kapitalą atstatyti arba sumažinti. Investuotojui tai aiškus raudonas signalas, kurį verta pasitikrinti kiekvienoje bendrovėje, į kurią svarstote investuoti.

Pelno (nuostolių) ataskaita: iš kur ateina pelnas

Pelno (nuostolių) ataskaita eina iš viršaus į apačią: pardavimo pajamos, pardavimo savikaina, bendrasis pelnas, veiklos sąnaudos, finansinė veikla, pelno mokestis ir galiausiai grynasis pelnas arba nuostolis. Kiekvienas „laiptelis“ parodo, kiek pinigų nubyra tame etape.

Svarbiausia žinoti, kad ši ataskaita sudaroma kaupimo principu. Pajamos pripažįstamos tada, kai uždirbamos, o ne kai gaunami pinigai, o su jomis susijusios sąnaudos priskiriamos tam pačiam laikotarpiui. Todėl įmonė gali parodyti pelną, nors pirkėjai už prekes dar nesumokėjo.

Ką tikrinti skaitant:

• Pajamų augimą. Palyginkite bent trejus metus. Vienų metų šuolis gali būti vienkartinis sandoris, o tolygus augimas rodo stipresnį verslą.
• Bendrojo pelno maržą. Bendrasis pelnas padalytas iš pajamų parodo, kiek įmonė uždirba nuo kiekvieno parduoto euro prieš administracines išlaidas. Mažėjanti marža dažnai reiškia kainų spaudimą arba brangstančias žaliavas.
• Veiklos pelną. Jis rodo, ar pagrindinė veikla pelninga be finansinių ir vienkartinių straipsnių.
• Vienkartinius straipsnius. Turto pardavimo pelnas ar vertės sumažėjimas gali stipriai pakeisti grynąjį pelną. Juos rasite aiškinamajame rašte.

Pinigų srautų ataskaita: kodėl pelnas nėra pinigai

Ši ataskaita dažnai skaitoma paskutinė, nors investuotojui ji gali būti vertingiausia. Ji suskirstyta į tris dalis:

• Pagrindinės veiklos pinigų srautai. Pinigai, uždirbti iš to, ką įmonė iš tikrųjų daro. Sveikoje įmonėje ši suma ilgainiui turėtų būti teigiama ir panaši į grynąjį pelną arba didesnė už jį.
• Investicinės veiklos pinigų srautai. Įrangos, pastatų, kitų įmonių pirkimai ir pardavimai. Neigiama suma augančioje įmonėje yra normali: ji investuoja.
• Finansinės veiklos pinigų srautai. Paskolų gavimas ir grąžinimas, dividendai, akcijų emisijos.

Kodėl pelnas ir pinigai skiriasi? Pirma, kai kurios sąnaudos, pavyzdžiui, nusidėvėjimas, mažina pelną, bet pinigų tais metais neišleidžiama, todėl jos pridedamos atgal. Antra, pirkėjų skolų, atsargų ir tiekėjų skolų pokyčiai „įšaldo“ arba atlaisvina pinigus. Jei pelnas auga, bet pagrindinės veiklos pinigų srautas kelerius metus iš eilės neigiamas, paklauskite, kur dingsta pinigai: dažniausiai atsakymas slypi augančiose pirkėjų skolose arba atsargose.

Kaip susieti ataskaitas tarpusavyje

Lietuvos apskaitos standartai reikalauja, kad ataskaitose pateikta informacija būtų tarpusavyje susieta, o aiškinamasis raštas paaiškintų sumas, nurodytas balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose, bei atskleistų papildomą reikšmingą informaciją. Praktiškai tai reiškia kelis patikrinimus, kuriuos galite atlikti patys:

• Grynasis pelnas iš pelno (nuostolių) ataskaitos atsiranda nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje ir padidina nepaskirstytąjį pelną balanse.
• Pinigų likučio pokytis balanse turi sutapti su grynuoju pinigų srautu pinigų srautų ataskaitoje.
• Pirkėjų skolų ir atsargų pokyčiai balanse paaiškina didelę dalį skirtumo tarp pelno ir pagrindinės veiklos pinigų srauto.
• Aiškinamajame rašte ieškokite apskaitos politikos pakeitimų, susijusių šalių sandorių, įkeisto turto ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų, pavyzdžiui, teisminių ginčų.

Jei kuris nors ryšys „nesueina“, tai nebūtinai klaida, bet visada priežastis paskaityti aiškinamąjį raštą atidžiau.

Svarbiausi finansiniai rodikliai

Mokslinėje literatūroje integruota finansų analizė apima absoliučiųjų rodiklių pokyčius, santykinių rodiklių skaičiavimą ir jų standartizavimą. Pradžiai užtenka kelių rodiklių iš kiekvienos grupės:

Einamojo likvidumo koeficientas, mažesnis nei 1, reiškia, kad trumpalaikiai įsipareigojimai viršija trumpalaikius išteklius. Tačiau nė vieno rodiklio nevertinkite atskirai: prekybos tinklas gali saugiai dirbti su žemesniu likvidumu, nes pirkėjai moka iškart, o statybų įmonei to paties lygio gali nepakakti. Prasmingiausia lyginti rodiklį su ankstesniais tos pačios įmonės metais ir su tos pačios šakos įmonėmis.

Pavyzdys: viena įmonė, trys ataskaitos

Tarkime, sąlyginė bendrovė per metus pardavė prekių už 2 000 000 € ir uždirbo 120 000 € grynojo pelno. Grynojo pelno marža: 120 000 / 2 000 000 = 6 %. Iš pirmo žvilgsnio viskas gerai.

Balanse metų pabaigoje trumpalaikis turtas yra 600 000 €, trumpalaikiai įsipareigojimai 400 000 €. Einamasis likvidumas 1,5, grynasis apyvartinis kapitalas 200 000 €. Taip pat atrodo tvarkingai.

Pinigų srautų ataskaita parodo kitą vaizdą: pagrindinės veiklos pinigų srautas yra −50 000 €. Pažiūrėję į balanso pokyčius matote, kad pirkėjų skolos per metus išaugo 250 000 €. Vadinasi, pelnas uždirbtas „popieriuje“, o pinigai įstrigo pas klientus. Kitas žingsnis: aiškinamajame rašte pasitikrinti, ar pirkėjų skolos pradelstos, ar suformuoti abejotinų skolų atidėjiniai ir ar didžioji dalis skolų tenka vienam pirkėjui.

Šis pavyzdys parodo pagrindinę taisyklę: išvadą darykite tik perskaitę visas tris ataskaitas ir jas susieję.

Rizikos signalai ir audito išvada

Dažniausi signalai, kuriuos verta užsirašyti:

• pelnas auga, o pagrindinės veiklos pinigų srautas kelerius metus neigiamas;
• pirkėjų skolos ar atsargos auga sparčiau už pajamas;
• nuosavas kapitalas mažėja arba tampa neigiamas;
• trumpalaikės skolos auga, o pinigų likutis mažėja;
• dažni apskaitos politikos pakeitimai ar dideli sandoriai su susijusiomis šalimis;
• audito išvada su išlyga, neigiama arba atsisakymas pareikšti nuomonę.

Auditas Lietuvoje privalomas ne visoms įmonėms. Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą jis privalomas viešojo intereso įmonėms, akcinėms bendrovėms ir kitiems subjektams, tenkinantiems įstatyme nustatytas sąlygas, pavyzdžiui, viršijantiems bent dviejų rodiklių ribas arba gavusiems daugiau nei 500 000 eurų biudžeto finansavimo ar paramos. Finansų ministerija audito tikslą apibrėžia kaip nepriklausomą nuomonę, ar ataskaitos reikšmingais aspektais teisingai parodo įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Todėl audito išvadą perskaitykite prieš skaičius. Besąlyginė nuomonė reiškia, kad auditorius reikšmingų iškraipymų nerado. Jei išvadoje yra pastraipa apie veiklos tęstinumą, tai ženklas, kad auditorius abejoja, ar įmonė galės toliau veikti be papildomo finansavimo. Auditas negarantuoja, kad įmonė bus sėkminga: jis patvirtina tik tai, kad skaičiai atspindi tikrovę.

Tarnyba taip pat nurodo apskaitos rizikos veiksnius: neteisingai parengtus dokumentus, ūkinių operacijų registravimo klaidas, netinkamą prieigą prie sistemų ar duomenų neatitikimą faktiniam turtui. Mažų įmonių, kurių niekas neaudituoja, ataskaitas skaitykite ypač atsargiai ir ieškokite papildomų patvirtinimų.

Nepriklausomo patikrinimo logika galioja ne tik skaičiams. Jei įmonė dideles sumas skiria rinkodarai ir bendradarbiavimui su nuomonės formuotojais, verta žiūrėti, ar vadovybė tokias investicijas tikrina sistemingai, pavyzdžiui, naudodama nuomonės formuotojų audito kontrolinį sąrašą. Tvarkingai valdomos sąnaudos ilgainiui atsispindi ir maržose.

Kur rasti įmonių ataskaitas ir kas keičiasi

Lietuvos įmonių metinės finansinės ataskaitos teikiamos Registrų centrui, todėl jos yra svarbus išorinės analizės šaltinis, leidžiantis palyginti įmonės rezultatus su konkurentų. Biržoje kotiruojamos bendrovės savo ataskaitas, dažniausiai ir tarpines, skelbia investuotojams skirtose svetainės dalyse bei per biržos informacijos sistemą. Jei analizuojate stambias įmones, ar jos turi auditą, galite nustatyti ir pagal dydžio kriterijus: pavyzdžiui, 2024 m. tarnyba stebėsenai atrinkdama įmones taikė ribas, kad bent du rodikliai neviršytų 4 mln. eurų turto, 8 mln. eurų pardavimo grynųjų pajamų ir 50 darbuotojų.

Sekite ir standartų pokyčius. Finansų ministerija rengia naujus Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus (LFAS), kurie turėtų pakeisti dabartinius Verslo apskaitos standartus. Kai jie įsigalios, kai kurių eilučių pavadinimai ar grupavimas gali pasikeisti, todėl lygindami kelerių metų duomenis pasitikrinkite, ar jie parengti pagal tas pačias taisykles.

Mūsų požiūris

Nuo 2011 m. analizuodami rinkas matome tą patį: dauguma investuotojų pradeda nuo kainos grafiko arba antraštės, o finansines ataskaitas atsiverčia tik tada, kai akcija jau nukrito. Mes rekomenduojame atvirkščią tvarką.

Pirmiausia audito išvada ir pinigų srautai, tada balansas, tik po to pelnas ir rodikliai. Ši eilė apsaugo nuo dažniausios klaidos: patikėti gražiu pelnu, už kurio nėra pinigų.

Antra, ataskaitų skaitymas yra įgūdis, ne vienkartinė žinia. Pirmoji ataskaita užtrunka kelias valandas, dešimtoji kelias dešimtis minučių, nes akis išmoksta ieškoti nukrypimų. Todėl savo mokymuose mes dirbame su realiomis ataskaitomis ir rodiklius skaičiuojame kartu su dalyviais, o fundamentinę analizę jungiame su technine, kad žinotumėte ne tik ką pirkti, bet ir kada.

Bartas

Išmokite skaityti ataskaitas praktiškai

Jei norite ne tik suprasti formules, bet ir greitai įvertinti realią bendrovę, mūsų Fundamentalios analizės akademija skirta būtent tam: nuo balanso ir pinigų srautų iki įmonės vertinimo ir investavimo sprendimo.

Jei dar tik pradedate, užsiregistruokite į nemokamą internetinį seminarą, o norintiems derinti abu požiūrius siūlome kursą Techninė ir fundamentinė analizė.

Dažniausiai užduodami klausimai

Nuo kurios ataskaitos pradėti skaityti?

Pradėkite nuo audito išvados, jei ji yra, tada pereikite prie pinigų srautų ataskaitos ir balanso. Pelno (nuostolių) ataskaitą skaitykite jau žinodami, ar įmonė turi pinigų ir kokios jos skolos. Taip pelno skaičių vertinsite kritiškiau.

Kiek metų duomenų reikia analizei?

Minimaliai trejų metų, idealiai penkerių. Vienų metų skaičiai neparodo tendencijos, o vienkartiniai įvykiai gali iškreipti vaizdą. Lygindami įsitikinkite, kad visi metai parengti pagal tas pačias apskaitos taisykles.

Ar įmonė, rodanti nuostolį, yra bloga investicija?

Nebūtinai. Sparčiai auganti įmonė gali sąmoningai investuoti ir kelerius metus dirbti nuostolingai. Svarbu, ar ji turi pakankamai pinigų ir finansavimo tam laikotarpiui, ar mažėja nuostolis ir ar auga pagrindinės veiklos pinigų srautai.

Ar galima pasitikėti neaudituotomis ataskaitomis?

Jomis galima naudotis, bet atsargiau. Jų niekas nepriklausomai netikrino, todėl skaičius verta palyginti su kitais šaltiniais: įmonės pranešimais, pramonės duomenimis ir ankstesnių metų ataskaitomis. Ypač stebėkite, ar ataskaitos tarpusavyje dera.

Kiek laiko užtrunka išmokti skaityti finansines ataskaitas?

Pagrindus galima perprasti per kelias savaites reguliarios praktikos. Tikrąjį įgūdį suteikia dešimtys perskaitytų realių ataskaitų, todėl efektyviausia mokytis analizuojant konkrečias įmones, geriausia su patyrusio analitiko grįžtamuoju ryšiu.

Šaltiniai

• AVNT: finansinių ataskaitų rinkiniai
• Lietuvos apskaitos taisyklės (e-seimas, TAIS.289913)
• Verslo apskaitos standartas dėl ataskaitų ryšio (e-seimas, TAIS.226656)
• Vilniaus universitetas: apskaitos pagrindai
• Nordlet: kas yra balansas
• Grant Thornton: kokybiškos finansinės ataskaitos
• Integruotos finansų analizės metodika (VILNIUS TECH)
• AVNT: dažniausiai užduodami klausimai
• Finansų ministerija: įmonių finansinė atskaitomybė
• AVNT: finansinės apskaitos vidaus kontrolės priemonės
• AVNT: 2024 m. gairės
• VU: įmonės finansų analizės teoriniai aspektai
• Finansų ministerija: LFAS projektai