Investavimo rūšys Lietuvoje: kaip išsirinkti tinkamiausią

TL;DR:

• Investuotojų sėkmė priklauso nuo veiklos plano ir disciplina, o ne tik pasirinkto instrumento.
• Renkantis investavimo rūšį svarbiausia įvertinti tikslus, laikotarpį, rizikos toleranciją ir likvidumą.
• Ilgalaikis sėkmingas investavimas reikalauja kantrybės, emocijų kontrolės ir nuoseklumo.

Pasirinkimo gausa investavimo pasaulyje dažnai sustabdo net ir ryžtingus žmones: akcijos, obligacijos, ETF fondai, žaliavos, nekilnojamasis turtas ir startuoliai žada skirtingus dalykus, tačiau nė vienas iš jų netinka visiems vienodai. Didžiausia klaida, kurią daro tiek pradedantieji, tiek patyrę investuotojai, yra kopijuoti kito strategiją, neįvertinus savo tikslų, rizikos tolerancijos ir laikotarpio. Šiame straipsnyje rasite struktūruotą vadovą, padėsiantį suprasti kiekvienos investavimo rūšies esmę, palyginti galimybes pagal savo profilį ir priimti apgalvotą sprendimą, o ne veikti iš baimės ar euforijos.

Turinys

• Kaip pasirinkti tinkamiausią investavimo rūšį?
• Populiariausios investavimo rūšys Lietuvoje
• Palyginimas: kurios investavimo rūšys tinka skirtingiems profiliams?
• Investavimo strategijos: kaip sumažinti riziką ir pasiekti užsibrėžtų tikslų
• Kodėl reali investuotojo sėkmė priklauso ne tiek nuo rūšies, kiek nuo pasirinkto požiūrio
• Tobulėkite investavimo srityje kartu su profesionalais
• Dažniausiai užduodami klausimai apie investavimo rūšis

Pagrindinės Išvados

Kaip pasirinkti tinkamiausią investavimo rūšį?

Prieš peršokant tiesiai prie konkrečių instrumentų, verta suprasti, kokie kriterijai lemia, ar pasirinkimas bus tinkamas būtent jums. Šiame skyriuje aptariami pagrindiniai veiksniai, kurie padeda atsirinkti iš vėliau aprašytų galimybių.

Investavimo tikslai

Pirmasis klausimas, kurį reikia užduoti sau: ko siekiate? Kapitalo kaupimas pensijai, papildomos pajamos arba turto apsauga nuo infliacijos yra trys skirtingi tikslai, reikalaujantys visiškai skirtingų sprendimų. Investavimo planas turi atsiremti į tikslus ir prisiimtinos rizikos lygį, o ne į tai, ką dabar reklamuoja draugai ar socialiniai tinklai. Lietuvos bankas pabrėžia, kad iš anksto susidarytas planas ir tikslų bei finansinių galimybių įsivertinimas yra esminis žingsnis prieš investuojant.

Laiko horizontas

Ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, pensijai po 20 ar 30 metų, tinka agresyvesnės, daugiau potencialios grąžos žadančios rūšys. Trumpalaikiams tikslams, pavyzdžiui, būsto pradinei įmokai po 3 metų, geriau tinka stabilesnės alternatyvos: obligacijos ar terminuoti indėliai. Laiko horizontas lemia, kiek rinkos svyravimų galite sau leisti „išlaukti".

Rizikos tolerancija ir likvidumo poreikis

Rizikos tolerancija (gebėjimas emociškai ir finansiškai ištverti nuostolius) yra labai individuali. Vieni investuotojai ramiai žiūri, kaip portfelis laikinai krenta 30 procentų, kiti ima panikuoti jau prie 10 procentų. Čia svarbus ir likvidumas, tai yra galimybė greitai paversti investiciją grynaisiais pinigais. Jei gali prireikti lėšų bet kuriuo metu, itin nelikvidūs instrumentai (pvz., nekilnojamasis turtas ar privataus kapitalo fondai) yra rizikingi.

Investavimo disciplina ir automatizavimas

Vienas efektyviausių būdų išlaikyti discipliną yra automatizuoti investicijas: nustatyti periodinę mėnesinę sumą, kuri automatiškai pervedama į pasirinktą fondą ar sąskaitą. Tai pašalina emocinį veiksnį ir padeda išvengti klaidų, kurias sukelia bandymas nuspėti „tinkamą" laiką investuoti. Daugiau apie tai, kaip valdyti riziką sistemingai, skaitykite rizikos valdymo gide.

Pagrindiniai pasirinkimo kriterijai:

• Aiškiai suformuluoti investavimo tikslai (kaupimas, uždarbis, apsauga)
• Nustatytas laiko horizontas (iki 3 metų, 3–10 metų, virš 10 metų)
• Įvertinta asmeninė rizikos tolerancija
• Likvidumo poreikis (kada gali prireikti lėšų)
• Pasirengimas investavimo disciplinai ir periodiniam įnašui

Profesionalus patarimas: Visada pradėkite nuo rašytinio plano. Paskubėję sprendimai, priimti reaguojant į rinkos audrą ar euforišką naujienlaiškį, statistiškai lemia didžiausius nuostolius.

Populiariausios investavimo rūšys Lietuvoje

Turėdami aiškius pasirinkimo kriterijus, galime aptarti populiariausias galimybes. Kiekviena iš jų turi savitų privalumų ir trūkumų, tad verta suprasti esmines jų charakteristikas.

Akcijos ir obligacijos

Akcijos yra įmonių nuosavybės dalys. Perkant akciją, tampate tos įmonės dalininku ir dalyvaujate jos sėkmėje arba nesėkmėje. Istoriškai akcijų rinkos grąža ilgalaikiu laikotarpiu (virš 10 metų) pranoksta infliaciją ir daugelį kitų instrumentų. Tačiau trumpuoju laikotarpiu akcijų kainos gali svyruoti labai smarkiai. Akcijų portfelio strategijos padeda suprasti, kaip rinkti akcijas ir formuoti subalansuotą portfelį.

Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai: perkate obligaciją ir skolinate pinigus valstybei arba įmonei, o jie grąžina juos su palūkanomis. Obligacijos laikomos saugesnėmis nei akcijos, tačiau jų grąža paprastai žemesnė. Lietuvos vyriausybės obligacijos yra vienas žinomiausių tokio tipo instrumentų vietinėje rinkoje.

ETF ir investiciniai fondai

ETF (angl. Exchange Traded Fund, liet. biržoje prekiaujamas fondas) yra vienas populiariausių instrumentų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. ETF fondų esmė: fondo lėšos paskirstomos proporcijomis, atitinkančiomis konkretų rinkos indeksą, todėl vienu pirkiniu iš karto diversifikuojate investicijas į dešimtis ar šimtus įmonių. Tai leidžia sumažinti vienos įmonės bankroto riziką ir supaprastina portfelio valdymą. Skirtingoms temoms skirtas ETF fondų puslapis padės rasti fondus pagal jūsų investavimo kryptį.

Žaliavos ir auksas

Žaliavos, ypač auksas, tradiciškai naudojamos kaip apsauga nuo infliacijos ir portfelio stabilizatoriai. Auksas ir žaliavos pasižymi diversifikacijos ir likvidumo privalumais. Aukso kaina dažnai auga, kai akcijų rinkos krinta, todėl jis tarnauja kaip "saugus uostas" per ekonominius nuosmukius. Kita vertus, auksas negeneruoja pasyvių pajamų (palūkanų ar dividendų), todėl ilgalaikei grąžai tai nėra pagrindinis instrumentas.

Nekilnojamasis turtas

Investicinis nekilnojamasis turtas Lietuvoje išlieka populiarus, ypač tarp vyresnio amžiaus investuotojų. Nuomos pajamos gali suteikti stabilų pasyvų uždarbį, o turto vertė ilgalaikiu laikotarpiu paprastai auga. Tačiau ši investavimo rūšis reikalauja didelio pradinio kapitalo, yra santykinai nelikvidi ir susijusi su valdymo išlaidomis.

Alternatyvios investicijos

Investavimas į startuolius, kriptovaliutas ir kolektyvinio finansavimo platformas priskiriamas prie alternatyvių investicijų. Šios galimybės gali pasiūlyti išskirtinai didelę grąžą, tačiau su jomis susijusi ir žymiai didesnė rizika prarasti visą investuotą kapitalą. Valiutų rinkos investavimas taip pat priskiriamas prie aktyvesnių, patyrimo reikalaujančių instrumentų.

Pagrindinių investavimo rūšių palyginimas

Pagrindiniai privalumai ir trūkumai:

• Akcijos: didelis grąžos potencialas, tačiau reikia gebėjimo analizuoti įmones
• Obligacijos: stabilumas ir nuspėjamos pajamos, tačiau mažesnė grąža
• ETF: paprasta diversifikacija mažomis sumomis, tačiau sekamas indeksas negali aplenkti rinkos
• Auksas: apsauga krizės metu, tačiau be dividendų ar palūkanų
• Nekilnojamasis turtas: pasyvios pajamos, tačiau mažas likvidumas ir didelės sąnaudos
• Alternatyvos: didžiausias potencialas, tačiau ir didžiausia praradimo tikimybė

Palyginimas: kurios investavimo rūšys tinka skirtingiems profiliams?

Išnagrinėjus pagrindines investavimo rūšis, svarbu suprasti, kurią jų rinktis pagal savo profilį ir siekiamus rezultatus. Investuotojai skirstomi ne tik pagal patirtį, bet ir pagal tikslus, laikotarpį bei gebėjimą priimti nuostolius.

Pradedantysis investuotojas

Pradedantysis dažniausiai turi ribotą kapitalą ir patirtį, todėl jam svarbiausia išvengti katastrofinių klaidų, o ne maksimizuoti grąžą. Pradedantiesiems rekomenduojami stabilesni instrumentai: ETF fondai, vyriausybinės obligacijos ir terminuoti indėliai. Investavimas į startuolius ar kriptovaliutas pradedantiesiems kelia neproporciogai didelę riziką, nes trūksta gebėjimo įvertinti tokių investicijų realią vertę.

Patyrę investuotojas

Patyrę investuotojai dažniausiai jau turi suformuotą bazinį portfelį ir gali sau leisti didesnę riziką dėl alternatyvių investicijų dalies. Jie supranta, kaip veikia rinkos ciklai, ir gali analizuoti atskiras įmones ar sektorius. Šiems investuotojams tinka aktyviau valdomi akcijų portfeliai, specifiniai ETF ir net nedidelė alternatyvių instrumentų dalis.

Grąža ir rizika pagal profilį

Profesionalus patarimas: Finansų teorijoje nėra „nemokamo pietų": kuo didesnė numatoma grąža, tuo didesnė rizika. Jei kas nors žada didelę grąžą su minimalia rizika, tai turėtų kelti rimtų įtarimų.

Vienas iš dažniausių klaidų, kurią daro vidutinio lygio investuotojai, yra per didelis portfelio koncentravimas. Jie suformuoja gerą bazę su ETF, bet tuomet paslaptingai suranda „vienintelę" akcijų idėją ir sudeda į ją pusę portfelio. Tokia strategija atitinka ne jų tikrąją rizikos toleranciją, o momentinę euforiją. Daugiau apie tai, kaip analizuoti investavimą valiutose ir kituose instrumentuose pagal riziką, galite rasti specializuotuose straipsniuose.

Svarbu ir pradinio kapitalo dydis: ETF fondai leidžia pradėti nuo keliolikos eurų, o nekilnojamajam turtui reikia keliasdešimt tūkstančių. Tai reiškia, kad kiekvienas gali rasti sau tinkamą instrumentą, nepriklausomai nuo turimo kapitalo dydžio.

Investavimo strategijos: kaip sumažinti riziką ir pasiekti užsibrėžtų tikslų

Kai jau aišku, kurios investavimo rūšys tinkamos, lieka aptarti, kaip sumažinti riziką ir sustiprinti galimybes uždirbti ilgalaikiu laikotarpiu. Strategija lemia ne mažiau nei pats instrumento pasirinkimas.

Periodinis investavimas (DCA strategija)

Periodinis investavimas, arba vidutinių kaštų strategija (angl. Dollar Cost Averaging, DCA), reiškia, kad reguliariai, pavyzdžiui, kas mėnesį, investuojate fiksuotą sumą nepriklausomai nuo rinkos situacijos. Periodinis investavimas sumažina riziką investuoti netinkamu momentu ir leidžia išnaudoti rinkos svyravimus: kai kainos žemos, už tą pačią sumą nuperkate daugiau vienetų, kai aukštos, mažiau. Statistiškai ši strategija lemia geresnius rezultatus nei bandymas pasirinkti tinkamą laiką įeiti į rinką.

Pavyzdžiui, jei kas mėnesį investuojate 100 eurų į platų rinkos ETF, per 10 metų, esant vidutiniškai 7 procentų metinei grąžai, sukaupsite apie 17 000 eurų iš 12 000 eurų investuotų lėšų, o tai reiškia apie 5 000 eurų pelno vien dėl sudėtinių palūkanų efekto.

Portfelio diversifikavimas

Diversifikavimas, tai yra investicijų paskirstymas tarp skirtingų rūšių, šalių ir sektorių, yra viena efektyviausių rizikos mažinimo priemonių. Jei investuosite tik į vienos šalies ar vieno sektoriaus akcijas ir ta rinka patirs krizę, nuostoliai bus maksimalūs. Portfelio formavimo strategija padeda suprasti, kaip paskirstyti lėšas taip, kad vienos srities nuosmukis nesunaiktų viso portfelio. Gerai diversifikuotas portfelis dažniausiai apima akcijas (įvairių šalių ir sektorių), obligacijas ir galbūt nedidelę dalį žaliavų.

Pagrindiniai žingsniai, kurių reikia laikytis:

1. Nustatykite aiškų tikslą ir laikotarpį. Be šio žingsnio visi kiti veiksmai yra nepagrįsti.
2. Pasirinkite instrumentus pagal rizikos toleranciją. Neinvestuokite į tai, ko nesuprantate arba ko nepajėgsite „išlaukti" krizės metu.
3. Diversifikuokite. Niekada nesudėkite visų lėšų į vieną rūšį, vieną įmonę ar vieną regioną.
4. Automatizuokite investicijas. Nustatykite periodinį pervedimą, kad pašalintumėte emocinius sprendimus.
5. Peržiūrėkite portfelį reguliariai, bet ne per dažnai. Kartą per ketvirtį ar pusmetį pakanka įsitikinti, kad portfelis atitinka jūsų tikslus.
6. Laikykitės plano net rinkos nuosmukio metu. Didžiausi nuostoliai atsiranda, kai paniškai parduodama krizės metu.

„Geriau nuosekliai investuokite mažas sumas, nei uždirbimą bandykite pagauti spėliodami reikiamą laiką."

Investavimo disciplina yra tas veiksnys, kuris skiria sėkmingus investuotojus nuo tų, kurie nuolat „persiskaičiuoja". Rinkos visada svyruos, ir tai normalu. Gebėjimas išlikti prie savo plano per neramumus yra galingiausias investavimo įrankis. Daugiau apie tai, kaip sistemingai valdyti rizikas portfelyje, rasite specializuotuose šaltiniuose.

Dar viena dažna klaida yra per didelis portfelio pertvarkymas. Kai investuotojas nuolat keičia instrumentus, reaguodamas į dienos ar savaitės naujienas, jis patiria didesnę mokesčių naštą ir dažniausiai parduoda „per pigiai", o perka „per brangiai". Rinka beveik visada geriau „žino" nei individualus investuotojas, kuris bando ją aplenkti trumpuoju laikotarpiu.

Kodėl reali investuotojo sėkmė priklauso ne tiek nuo rūšies, kiek nuo pasirinkto požiūrio

Kalbant apie investavimą, dauguma diskusijų sukasi apie tai, kurį instrumentą pasirinkti. ETF ar akcijos? Auksas ar obligacijos? Tačiau finansų duomenys rodo ką kita: ilgalaikius rezultatus lemia ne tiek instrumento pasirinkimas, kiek investuotojo elgsena ir disciplina.

Pagalvokite taip: du investuotojai perka tą patį pasaulio akcijų indekso ETF. Vienas laiko jį 15 metų ir nieko nekeičia, kitas kas ketvirtį „optimizuoja" portfelį, reaguodamas į pasaulinę politiką ar makroekonominius pranešimus. Po 15 metų pirmasis beveik visada turės geresnį rezultatą, ir ne dėl to, kad buvo protingesnis, bet todėl, kad buvo kantresnis.

Tai nėra teorija. Tyrimai rodo, kad vidutinis investuotojas gauna žymiai mažesnę grąžą nei pats fondas, į kurį investuoja, būtent dėl to, kad parduoda krizių metu ir perka euforijos piluose. Šis reiškinys žinomas kaip „elgsenos atotrūkis" ir yra viena labiausiai dokumentuotų finansų psichologijos problemų.

Sėkmė finansuose yra ne sugebėjimas „nuspėti" rinką, o gebėjimas priimti pagrįstus sprendimus ir išvengti kraštutinių emocinių veiksmų.

Mūsų stebėjimai rodo, kad investuotojai, kurie ekspertiškai valdo riziką ir turi aiškų planą, reaguoja į rinkos nuosmukius visiškai kitaip. Jie neparduoda. Kartais net naudojasi proga papildomai įsigyti lėšų su nuolaida.

Rūšies pasirinkimas, žinoma, svarbus: neverta investuoti į instrumentus, kurių nesupranti arba kurių rizika neatitinka tavo galimybių. Tačiau net ir netobulas instrumentas su gera disciplina lems geresnį rezultatą nei geriausias instrumentas su chaotišku valdymu. Tvari grąža kuriama ne per kelerius metus, o per dešimtmečius, ir tam reikia ryžto išlaikyti kursą net tada, kai visi aplinkui skelbė pasaulio pabaigą.

Tobulėkite investavimo srityje kartu su profesionalais

Atlikus pagrindinių investavimo rūšių analizę, rekomenduojame tęsti kelią su specialistų pagalba ir struktūruotu mokymusi.

Žinios apie investavimo rūšis yra tik pirmas žingsnis. Kitas žingsnis yra gebėjimas jas taikyti realiomis rinkos sąlygomis, skaityti grafikus, suprasti makroekonominį kontekstą ir priimti sprendimus remiantis analize, o ne emocijomis. Marketsfactor.lt siūlo struktūruotus prekybos mokymus tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems investuotojams: nuo pirmųjų žingsnių iki pažangių strategijų. Svetainėje taip pat rasite išsamų ETF fondų skyrių su aktualiais fondų palyginimais bei naudingus patarimus investuotojams, kurie padės priimti informuotus sprendimus kiekvieną dieną.

Dažniausiai užduodami klausimai apie investavimo rūšis

Kuri investavimo rūšis tinkamiausia pradedantiesiems Lietuvoje?

Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojami ETF fondai, indėliai ar obligacijos dėl žemesnės rizikos ir paprasto valdymo. Investavimas į startuolius susijęs su žymiai didesne rizika ir netinka tiems, kurie dar tik formuoja investavimo pagrindus.

Ar investicijų diversifikacija tikrai sumažina riziką?

Taip, įvairių rūšių derinys portfelyje mažina riziką, nes nesėkmė vienoje srityje dažniausiai atperka sėkmė kitoje. ETF fondai, sekantys plačius indeksus, yra paprasčiausias būdas diversifikuoti net ir mažomis sumomis.

Ką pasirinkti norint greitai pasiekti pelno: akcijas ar žaliavas?

Akcijos gali pasiūlyti didesnį grąžos potencialą, tačiau auksas ir žaliavos pasižymi aukštu likvidumu ir dažniausiai naudojamos portfelio rizikos mažinimui, o ne greitam pelnui.

Ar periodinis investavimas apsaugo nuo didelių nuostolių rinkoje?

Taip, nuosekliai investuojant nedideles sumas reguliariai mažėja rizika investuoti rinkos piko metu. Periodinis investavimas leidžia išnaudoti kainų svyravimus ir palaipsniui kaupti turtą su mažesniu emociniu spaudimu.

Kokios investavimo rūšys laikomos alternatyviomis?

Alternatyvioms priskiriamas investavimas į startuolius, kriptovaliutas, nekilnojamąjį turtą bei meno kūrinius. Šios rūšys pasižymi didesne rizika nei tradiciniai instrumentai ir dažniausiai rekomenduojamos tik patyrusiems investuotojams kaip portfelio papildymas, o ne pagrindas.

Rekomendacija

• Valiutų rinkos paaiškinimas: kaip suprasti ir investuoti
• Rizikos valdymas investavime: ekspertinis gidas Lietuvai
• Supraskite valiutų rinkos rizikos tipus ir valdykite portfelį
• Marketsfactor Blog