Naftos kainos prognozė 2026–2027 m.: ką sako analitikai

Naftos kaina 2026 m. rudenį laikosi aukštai, o dauguma naujausių prognozių sutaria dėl vieno: 2027 m. „Brent“ turėtų pigti. Kiek pigs, priklauso nuo to, kieno skaičiavimais remiatės. „Morgan Stanley“ numato apie 80 JAV dolerių už barelį 2027 m. trečiąjį ketvirtį, SEB ekonomistai skaičiuoja 75 dolerių metų vidurkį, o JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) mato 69 dolerius. Šiame straipsnyje surinkome naujausius skaičius, paaiškiname, kuo jie grindžiami, ir parodome, kuriuos rodiklius stebėti, kad prognozę galėtumėte vertinti patys, o ne tik perskaityti antraštėje.

Trumpai

• 2026 m. rugsėjo pradžioje „Brent“ savaitės vidurkis siekė 94,5 JAV dolerio už barelį, gerokai daugiau, nei numatė kai kurios 2026 m. apžvalgos.
• Bazinis daugumos analitikų scenarijus 2027 m.: laipsniškas kritimas iki 69–80 JAV dolerių už barelį, priklausomai nuo šaltinio ir ketvirčio.
• Prognozes labiausiai lemia atsargų pokytis, OPEC+ gavybos sprendimai, geopolitika ir pasaulio ekonomikos tempas.
• Rizikos, analitikų vertinimu, yra asimetriškos į viršų: naujas tiekimo sutrikimas gali greitai atšaukti pigimo scenarijų.
• Lietuvai naftos kaina svarbi per infliaciją: Lietuvos bankas pabrangusią energiją sieja su 5,1 proc. infliacija 2026 m.

Turinys

• Naujausios „Brent“ prognozės vienoje lentelėje
• Iš ko sudaroma naftos kainos prognozė
• Rodikliai, kuriuos verta stebėti patiems
• Scenarijai: kas gali apversti prognozę
• Kaip skaityti bet kurią naftos prognozę
• Ką tai reiškia Lietuvos investuotojui ir verslui
• Mūsų požiūris
• Išmokite vertinti prognozes patys
• DUK
• Šaltiniai

Naujausios „Brent“ prognozės vienoje lentelėje

Prieš lyginant skaičius verta įsidėmėti vieną taisyklę: prognozė yra tiek gera, kiek švieži jos duomenys. Toliau pateikiame, kas, kada ir kokiam laikotarpiui prognozavo „Brent“ kainą. Atskaitos tašku pasirinkome faktinį rugsėjo pradžios lygį: Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, „Brent“ kainų vidurkis rugpjūčio 31–rugsėjo 4 d. siekė 94,5 USD už barelį, o artimiausių metų ateities sandorių kainos per savaitę pakilo 1–8 USD.

Investicinio banko požiūris

„Morgan Stanley“ rugsėjo 21 d. prognozėje „Brent“ kaina ketvirtąjį ketvirtį lieka ties 100 USD riba, o 2027 m. mažėja pakopomis: iki 95 USD pirmąjį ketvirtį, 90 USD antrąjį ir 80 USD trečiąjį. Bankas pigimą sieja su rinkos pusiausvyros normalėjimu, tačiau pabrėžia, kad nauji infrastruktūros pažeidimai gali šį kelią nutraukti.

Regiono ekonomistų požiūris

SEB ekonomistai rugpjūčio 25 d. numatė, kad vidutinė „Brent“ kaina 2027 m. turėtų mažėti iki 75 USD už barelį. Lietuvos skaitytojui ši prognozė svarbi dėl to, kad būtent ja grindžiamas lūkestis, jog infliacija Lietuvoje 2027 m. sulėtės.

Oficialios statistikos institucijos požiūris

EIA trumpojo laikotarpio energetikos apžvalgoje teigiama, kad atsargų atkūrimas po tiekimo sutrikimų prisidės prie „Brent“ kainos mažėjimo iki vidutiniškai 69 USD už barelį 2027 m. Tai žemiausias iš naujausių 2027 m. skaičių.

Kodėl 55 dolerių prognozė atsiliko nuo realybės

Japonijos energetikos ekonomikos institutas (IEEJ) 2026 metams prognozavo apie 55 USD už barelį, nes tikėjosi maždaug 2,3 mln. barelių per parą pasiūlos pertekliaus: paklausa augs nedaug, o pasiūla sparčiau. Tas pats institutas įspėjo, kad makroekonomika, OPEC+ politika ir geopolitika gali kainą reikšmingai kilnoti. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose būtent tai ir padarė. Šis pavyzdys gerai parodo, kodėl prognozę reikia skaityti kartu su jos prielaidomis, o ne vien su skaičiumi.

Iš ko sudaroma naftos kainos prognozė

Prognozė nėra spėjimas. Tai modelis, į kurį sudedami duomenys ir prielaidos. EIA metodikos aprašas parodo, kokie ingredientai naudojami vienoje didžiausių pasaulyje prognozių sistemų:

1. Pasiūlos ir paklausos duomenys. Kiek naftos išgaunama ir kiek suvartojama pasaulyje.
2. Atsargų pokyčiai JAV ir EBPO šalyse. Ar sandėliai pildosi, ar tuštėja.
3. Pasaulio BVP pokytis. Ekonomikos augimas lemia energijos poreikį.
4. Ankstesnė prognozė. Modelis koreguojamas, o ne kuriamas iš naujo kiekvieną mėnesį.
5. Ateities sandorių kainos. Tai, ką rinka jau dabar moka už būsimus barelius.
6. Analitikų vertinimai. Žmogiškas sprendimas ten, kur duomenų nepakanka.

WTI ir „Brent“ kainų skirtumui EIA atskirai vertina infrastruktūros apribojimus, pavyzdžiui, vamzdynų ir eksporto pajėgumus. Todėl skaitydami prognozę visada pasitikslinkite, apie kurią rūšį kalbama: Europos rinkai ir Lietuvai aktualesnė „Brent“.

Kodėl kaina reaguoja taip staigiai

Pagrindinė logika paprasta. EIA aiškina, kad kai paklausa didelė arba pasiūla maža, kainos kyla, o kai paklausa maža arba pasiūla didelė, jos krenta. Svarbiausia detalė yra kita: trumpuoju laikotarpiu nei pasiūla, nei paklausa į kainą greitai nereaguoja. Gavybos pajėgumų per kelias savaites nepadidinsi, o automobiliai ir gamyklos kuro rūšies per naktį nepakeis. Dėl to pusiausvyrai atkurti kartais reikia labai didelio kainos šuolio. Tai paaiškina, kodėl naftos kaina gali per kelis mėnesius pakilti dešimtimis dolerių.

Paklausą labiausiai palaiko ekonominis aktyvumas: transportas, pramonė ir prekyba. Tas pats EIA šaltinis pažymi, kad augančios ekonomikos paprastai sunaudoja daugiau energijos, o transporto sektorius vis dar beveik visiškai priklauso nuo naftos produktų.

Rodikliai, kuriuos verta stebėti patiems

Jei norite ne tik skaityti prognozes, bet ir suprasti, kada jos sensta, stebėkite šiuos rodiklius. Juos naudoja ir profesionalūs analitikai.

1. Atsargos

Atsargos veikia kaip trumpalaikis pasiūlos buferis. Mažėjančios pasaulinės atsargos rodo įtemptesnę rinką ir gali palaikyti kainas, o kaupimasis dažniausiai spaudžia kainas žemyn. Būtent atsargų atkūrimu EIA grindžia savo 69 USD prognozę 2027 metams. Todėl atsargų statistika dažnai yra pirmasis ženklas, kad prognozė pradeda keistis.

2. OPEC+ sprendimai ir faktinė gavyba

Svarbu ne tik tai, ką OPEC+ paskelbia, bet ir kiek iš tikrųjų išgaunama. Lietuvos nacionalinės bibliotekos analitinėje apžvalgoje nurodoma, kad OPEC+ 2026 m. rugpjūtį sutarė gavybos tikslą padidinti 188 tūkst. barelių per dieną. Pagrindinės narės nuo balandžio iki liepos kvotas padidino beveik 800 tūkst. barelių per dieną, tačiau faktinė gavyba augo gerokai mažiau. Skirtumas tarp kvotos ir realybės yra vienas dažniausių prognozių klaidų šaltinių.

3. Geopolitika ir tiekimo keliai

Ta pati apžvalga pabrėžia, kad konfliktas ar transporto koridoriaus sutrikimas gali pakelti kainą dar prieš atsirandant faktiniam trūkumui. Rinkos dalyviai į kainą įtraukia būsimo tiekimo rizikos premiją. Kartu svarbu, kiek yra atsargų, ar yra alternatyvių tiekimo kelių, laisvų gavybos pajėgumų ir kaip keičiasi vartojimas.

4. Pasaulio ekonomika

Lėtėjanti pasaulio ekonomika, aukštesnės palūkanų normos ir Kinijos ekonomikos sulėtėjimas paprastai mažina naftos paklausą. Stebėkite pirkimo vadybininkų indeksus, pramonės gamybos duomenis ir centrinių bankų sprendimus: jie anksčiau už naftos statistiką parodo, kur juda paklausa.

5. Ateities sandorių kreivė ir doleris

Ateities sandorių kainos parodo, ko rinka tikisi. Jei tolimesnių mėnesių sandoriai pigesni už artimiausius, rinka tikisi kainų mažėjimo. Naftos kaina nustatoma JAV doleriais, todėl euru skaičiuojančiam investuotojui ar verslui svarbus ir EUR/USD kursas: stiprėjantis euras dalį brangimo sušvelnina, silpnėjantis jį padidina.

Scenarijai: kas gali apversti prognozę

Gera prognozė visada turi ne vieną skaičių, o intervalą. IEEJ šį principą parodė labai aiškiai. Jo vertinimu, „Brent“ kaina galėtų būti apie 10 USD/bbl aukštesnė už bazinį lygį, jei Rusijos eksportas sumažėtų labiau arba sutriktų tiekimas iš Irano ar Venesuelos. Paliaubos Ukrainoje, nauja JAV ir Kinijos įtampa ar didesnė OPEC+ gavyba galėtų kainą sumažinti panašiu dydžiu.

Pritaikykime tą pačią logiką dabartinei situacijai:

„Morgan Stanley“ analitikai rizikas vadina asimetriškomis į viršų: bet koks naujas trikdis gali staiga atšaukti kritimo scenarijų. Tai nereiškia, kad bazinis scenarijus klaidingas. Tai reiškia, kad aukštyn kaina gali šoktelėti greičiau, nei žemyn kris.

Kaip skaityti bet kurią naftos prognozę

Naujų prognozių pasirodo kas mėnesį, todėl naudinga turėti trumpą kontrolinį sąrašą. Prieš remdamiesi skaičiumi savo sprendimuose, atsakykite į šiuos klausimus:

1. Kada prognozė paskelbta? Rugpjūčio ir rugsėjo pabaigos prognozės gali skirtis vien todėl, kad per tą laiką pasikeitė ateities sandorių kainos.
2. Kuri naftos rūšis? „Brent“ ir WTI kainos nesutampa, o Europos rinkai orientyras yra „Brent“.
3. Vidurkis ar taškas? Metų vidurkis 75 USD ir ketvirčio kaina 80 USD gali reikšti tą pačią kryptį, tik išreikštą kitaip.
4. Kokia pagrindinė prielaida? Atsargų atkūrimas, OPEC+ gavybos augimas ar geopolitinės įtampos mažėjimas. Žinodami prielaidą, žinote, ką stebėti.
5. Ar nurodyti alternatyvūs scenarijai? Prognozė su intervalu yra sąžiningesnė už vieną skaičių, nes parodo, kiek ji jautri įvykiams.

Šis sąrašas tinka ne tik naftai. Tą pačią logiką galite taikyti dujų, metalų ar žemės ūkio žaliavų prognozėms.

Ką tai reiškia Lietuvos investuotojui ir verslui

Lietuvai naftos kaina nėra abstraktus skaičius. Lietuvos banko 2026 m. balandžio 2 d. prognozėje nurodyta, kad itin pabrangę energijos ištekliai 2026 m. lems 5,1 proc. infliaciją, o energijos kainų šokas didins transportavimo sąnaudas, prekių ir paslaugų kainas. Birželio prognozėje bankas konfliktą Artimuosiuose Rytuose įvardijo kaip vieną pagrindinių veiksnių, slopinančių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų augimą.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžė, kad energetikos krizės poveikis priklauso nuo jos trukmės ir gylio. Praktiškai tai reiškia:

• Investuotojui. Naftos kainos kryptis veikia energetikos ir transporto sektorių akcijas, žaliavų ETF, infliacijos lūkesčius ir per juos palūkanų normas. Jei 2027 m. pigimo scenarijus pasitvirtins, infliacijos spaudimas mažės, o tai keičia ir obligacijų, ir akcijų rinkos nuotaikas.
• Verslui. Transporto, logistikos ir gamybos įmonėms naftos prognozė yra biudžeto prielaida. Protinga planuoti ne pagal vieną skaičių, o pagal intervalą: bazinį scenarijų ir scenarijų, kuriame kaina lieka ties 100 USD.
• Vartotojui. Pigesnė žaliava degalinėse atsispindi ne iš karto ir ne vienodai, nes galutinę kainą lemia ir perdirbtų produktų rinka, logistika, valiutų kursas, akcizai bei prekybininkų maržos.

Jei svarstote prekiauti naftos ateities sandoriais ar kitais sverto produktais, atminkite, kad staigūs kainos šuoliai gali greitai išaugti į didelius nuostolius. Prieš rinkdamiesi tokį produktą, pasitarkite su licencijuotu finansų patarėju ir įvertinkite, kokią riziką galite prisiimti.

Mūsų požiūris

Nuo 2011 m. stebime finansų ir žaliavų rinkas ir žinome, kad metų pradžios naftos prognozė iki rudens gali tapti istorija. 2026-ieji yra geras pavyzdys: bazinis 55 dolerių scenarijus ir 94,5 dolerio rugsėjo realybė skiriasi beveik dvigubai.

Todėl mes nemokome aklai sekti kieno nors prognozės. Mokome suprasti, iš ko ji pastatyta. Kai žinote, kad EIA skaičius remiasi atsargų atkūrimu, o banko skaičius pigimu dėl rinkos pusiausvyros, galite patys pastebėti, kada prielaida nebegalioja. Tai fundamentinė analizė praktikoje.

Antroji pusė yra grafikas. Fundamentiniai veiksniai pasako, kodėl kaina turėtų judėti, o techninė analizė padeda įvertinti, kada ir nuo kokių lygių. Mūsų nuomone, rimtam investuotojui reikia abiejų įrankių, nes nafta yra viena tų žaliavų, kurioje naujienos ir kainos struktūra susitinka kasdien.

Bartas

Išmokite vertinti prognozes patys

Jei norite, kad naftos ar bet kurios kitos žaliavos prognozė būtų jums ne antraštė, o darbo įrankis, mūsų Fundamentalios analizės akademija moko skaityti pasiūlos, paklausos ir makroekonomikos duomenis taip, kaip juos skaito analitikai.

Norintiems sujungti duomenis su grafiku skirtas kursas Techninė ir fundamentinė analizė, o pažengusiems siūlome Elioto Bangų studiją ir „Advanced Price Action“ kursą. Jei pradedate, pirmas žingsnis gali būti mūsų nemokamas internetinis seminaras.

DUK

Kokia bus naftos kaina 2027 metais?

Naujausios prognozės 2027 m. „Brent“ vidurkį ar ketvirčių kainas mato tarp 69 ir 95 JAV dolerių už barelį. EIA numato 69 USD vidurkį, SEB 75 USD, o „Morgan Stanley“ laipsnišką kritimą nuo 95 USD pirmąjį ketvirtį iki 80 USD trečiąjį. Visos jos remiasi prielaida, kad tiekimas normalizuosis.

Kuo skiriasi „Brent“ ir WTI?

Tai dvi skirtingos žalios naftos rūšys ir kainų etalonai: „Brent“ yra pagrindinis Europos ir pasaulinės rinkos orientyras, WTI yra JAV etalonas. Jų kainų skirtumą lemia ir infrastruktūros apribojimai, pavyzdžiui, transportavimo pajėgumai. Lietuvos rinkai aktualesnė „Brent“.

Kodėl skirtingų institucijų prognozės taip skiriasi?

Jos sudaromos skirtingu metu ir remiasi skirtingomis prielaidomis apie atsargas, OPEC+ gavybą, geopolitiką ir ekonomikos augimą. Mėnesio skirtumas paskelbimo datoje kartais reiškia visai kitą rinkos situaciją. Todėl lyginant prognozes visada verta žiūrėti, kada jos paskelbtos.

Ar pigesnė nafta iškart reiškia pigesnius degalus Lietuvoje?

Nebūtinai. Degalų kainą degalinėje lemia ne tik žalios naftos kaina, bet ir perdirbtų produktų rinka, logistika, EUR/USD kursas, mokesčiai bei prekybininkų maržos. Todėl žaliavos pigimas degalinėse paprastai atsispindi su vėlavimu ir ne visu dydžiu.

Ar nafta 2026 m. pabaigoje pigs?

„Morgan Stanley“ rugsėjo prognozėje ketvirtojo ketvirčio „Brent“ kaina lieka ties 100 JAV dolerių už barelį, o pigimas numatomas tik nuo 2027 m. Tad artimiausiais mėnesiais didelio kritimo baziniame scenarijuje nesitikima. Greitesnį pigimą galėtų lemti paliaubos Ukrainoje ar spartesnė OPEC+ gavyba.

Šaltiniai

• Lietuvos energetikos agentūra: savaitės energijos kainų apžvalga (LRT)
• „Morgan Stanley“ naftos kainų analizė (İstanbul Ticaret Gazetesi)
• SEB ekonomistų prognozė (Lrytas)
• EIA Short-Term Energy Outlook: Global Oil Markets
• IEEJ: Outlook for International Oil Market in 2026
• EIA: Short-Term Energy Outlook Crude Oil Price Forecasts
• EIA: Oil prices and outlook
• Lietuvos nacionalinė biblioteka: analitinė apžvalga
• Lietuvos bankas: ekonomikos apžvalga ir prognozės, 2026 m. balandis
• Lietuvos bankas: makroekonominės prognozės, 2026 m. birželis
• G. Šimkus apie infliaciją Lietuvoje (LRT)