Technologijų sektoriaus perspektyvos Lietuvoje 2026 m.

Lietuvos technologijų sektoriaus perspektyvos išlieka vienos stipriausių šalies ekonomikoje: IRT sektorius 2024 m. sukūrė rekordinius 5,4 proc. BVP, paslaugų eksportas per šešerius metus išaugo beveik penkis kartus, o dirbtinį intelektą naudojančių įmonių dalis per penkerius metus padidėjo daugiau nei septynis kartus. Augimą toliau stums DI diegimas, aukštųjų technologijų gamyba ir startuolių ekosistema. Labiausiai jį gali stabdyti talentų trūkumas, mažesnės paskatos automatizuoti ir geopolitinės rizikos. Žemiau rasite duomenis, sritis su didžiausiu potencialu ir rodiklius, kuriuos verta stebėti investuotojui.

Trumpai

• Svoris ekonomikoje: IRT sektorius 2024 m. sukūrė 5,4 proc. Lietuvos BVP, o jo pridėtinė vertė išaugo nuo 1,52 iki 3,79 mlrd. eurų.
• Augimo variklis: investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą, duomenų apdorojimą ir DI 2020–2024 m. lėmė beveik 30 proc. šalies ekonomikos augimo.
• Perspektyviausios sritys: DI startuoliai, IT paslaugų eksportas, elektronika, lazeriai ir fotonika, aukštųjų technologijų gamyba.
• Pagrindinės kliūtys: talentų ir skaitmeninių įgūdžių trūkumas, reguliacinės aplinkos stabilumas, mažesnės nei ES vidurkis paskatos automatizuoti.
• Ką stebėti: BVP ir eksporto dinamiką, DI diegimą įmonėse, rizikos kapitalo srautus, darbo rinką, energijos kainas ir Artimųjų Rytų konflikto raidą.

Turinys

• Kur sektorius yra dabar: svarbiausi skaičiai
• Kas skatina augimą
• Perspektyviausios technologijų sritys
• Kliūtys, kurios gali sulėtinti augimą
• Prognozės: ko tikėtis artimiausiais metais
• Rodikliai, kuriuos verta stebėti investuotojui
• Kaip sektoriaus perspektyvas paversti investiciniu sprendimu
• Mūsų požiūris
• Dažniausi klausimai
• Šaltiniai

Kur sektorius yra dabar: svarbiausi skaičiai

Prieš vertinant perspektyvas verta pamatyti atspirties tašką. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos technologijų sektorius iš nišinės IT paslaugų rinkos tapo vienu pagrindinių ekonomikos variklių. BNS paskelbto tyrimo duomenimis, IRT sektoriaus indėlis į BVP 2024 m. pasiekė 5,4 proc., o paslaugų eksportas per šešerius metus iki 2025 m. II ketvirčio išaugo nuo 566 mln. iki 2,56 mlrd. eurų.

Technologijos Lietuvoje nėra vien programinė įranga. Svarbi ir pramoninė pusė: LRT apžvalgoje nurodoma, kad aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonės dalis apdirbamojoje gamyboje išaugo nuo 18,2 proc. 2014 m. iki 22,7 proc. 2025 m., o šios įmonės 2024 m. sugeneravo apie 47 proc. viso apdirbamosios gamybos pelno.

Investuotojui čia svarbiausia ne pats dydis, o kokybė: sektorius auga eksportu, o ne vidaus vartojimu, ir jo pelningumas gamyboje gerokai viršija jo dalį apyvartoje. Tai ženklas, kad kuriama didesnė pridėtinė vertė.

Kas skatina augimą

Dirbtinio intelekto diegimas

Ryškiausias pastarųjų metų pokytis yra DI. Lietuvos banko analizė rodo, kad investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą, duomenų apdorojimą ir DI paslaugas 2020–2024 m. lėmė beveik 30 proc. Lietuvos ekonomikos augimo. Bent vieną DI technologiją naudojančių įmonių dalis 2021–2026 m. padidėjo nuo 4,5 iki 34,7 proc.

Kartu tai rodo ir erdvę augti. Pagal DI naudojančių įmonių dalį Lietuva dar atsilieka nuo Šiaurės šalių: Danijoje šis rodiklis siekė 42 proc., Suomijoje 37,8 proc., Švedijoje 35 proc. Tokio atotrūkio mažinimas reiškia paklausą DI integravimo, duomenų centrų, debesijos ir kibernetinio saugumo paslaugoms.

Aukštųjų technologijų gamyba ir eksportas

Antras variklis yra eksportas. Inovacijų agentūros eksporto apžvalgoje nurodoma, kad lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių eksportas 2025 m. siekė 2,4 mlrd. eurų ir per penkerius metus augo vidutiniškai po 18,6 proc. kasmet, o jo dalis bendrame eksporte padidėjo 3,4 procentinio punkto.

Augimas koncentruotas. LRT duomenimis, vien „Teltonika“ lėmė apie 41 proc. Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus augimo per pastarąjį dešimtmetį. Analitikui tai svarbu dvejopai: viena vertus, sektorius turi stiprių lyderių, kita vertus, bendri rodikliai labai jautrūs kelių didžiųjų įmonių rezultatams.

Startuoliai ir rizikos kapitalas

Trečias variklis yra startuolių ekosistema. Rizikos kapitalo fondų FIRSTPICK ir Practica Capital ataskaitoje skaičiuojama, kad Lietuvos startuoliai 2025 m. pritraukė 238 mln. eurų investicijų. Pastebima ir tendencija, kad fondai atidžiau vertina startuolius, siekiančius pirmųjų investicijų.

Didžiausi lūkesčiai siejami su DI. „Unicorns Lithuania“ tyrimo vertinimu, iki 2030 m. DI startuolių skaičius galėtų išaugti tris kartus, juose dirbtų dvigubai daugiau specialistų, o valstybės biudžetas papildomai gautų apie 5 mlrd. eurų mokesčių. Tam, pasak tyrimo autorių, reikėtų apie 270 mln. eurų valstybės investicijų. Lietuva čia ne išimtis: Europos DI investicijų augimas rodo, kad kapitalas į šią sritį plūsta visame žemyne, todėl konkurencija dėl investuotojų ir talentų tik stiprės.

Perspektyviausios technologijų sritys

Ne visos technologijų sritys auga vienodu tempu. Draudimo bendrovė Coface, kaip rašo 15min, perspektyviausioms Lietuvos eksporto sritims priskiria IT paslaugas, elektroniką ir fotoniką. Sudėjus šiuos ir anksčiau aptartus duomenis, vaizdas toks:

Viena iš šalia technologijų minimų sričių yra ir sveikatos technologijos bei biotechnologijos, kurios Lietuvoje jau ne vienus metus vertinamos kaip strateginė kryptis. Investuotojui jos įdomios, bet jų ciklai ilgesni, o rezultatai labiau priklauso nuo klinikinių ir reguliacinių etapų.

Kliūtys, kurios gali sulėtinti augimą

Augimo istorija stipri, tačiau rimtas vertinimas visada apima ir tai, kas gali jį pristabdyti. Išskiriame keturias pagrindines kliūtis.

1. Talentai ir įgūdžiai. Tame pačiame BNS skelbtame tyrime prognozuojama, kad IRT specialistų skaičius iki 2035 m. gali išaugti apie 48 proc., tad jų reikės vis daugiau. Platesnė problema yra visuomenės įgūdžiai: pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos studiją Lietuvai iki 2030 m. reikia apmokyti daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, kad 80 proc. gyventojų turėtų bazinius skaitmeninius įgūdžius.
2. Mažesnės paskatos automatizuoti. Lietuvos bankas vertina, kad Lietuvos galimybės padidinti darbo našumą per DI yra mažesnės nei ES vidurkis. Priežastys yra ekonomikos struktūra ir mažesnis darbo užmokestis, dėl kurio įmonėms mažiau apsimoka automatizuoti.
3. Reguliacinė aplinka ir rinkų prieiga. Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad tolesnei plėtrai reikia stabilios ir verslui palankios reguliacijos, prieigos prie užsienio rinkų ir platesnės vietinių bei tarptautinių talentų ekosistemos.
4. Kintanti darbo rinka. UŽT duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį informacijos ir ryšių sektoriaus darbdaviai paskelbė 270 darbo pasiūlymų, kai prieš metus jų buvo 480. Tai rodo besikeičiančius talentų paieškos kanalus, o darbdaviai tikisi, kad darbuotojai DI ne konkuruos su juo, o jį efektyviai naudos.

Prognozės: ko tikėtis artimiausiais metais

Trumpuoju laikotarpiu sektoriaus raidą lems bendra ekonomikos būklė. Lietuvos banko 2026 m. balandžio makroekonominėse prognozėse 2026 m. numatytas 3,1 proc. realiojo BVP augimas, o Coface prognozė panaši, 3,0 proc. Tai vienas spartesnių tempų regione, palankus ir technologijų įmonėms, kurių pajamos labai priklauso nuo verslo investicijų į skaitmeninimą.

Vidutiniu laikotarpiu kryptį brėžia valstybės planai. Parengtoje Lietuvos skaitmeninės plėtros strategijoje 2026–2040 m., kurią tvirtina Seimas, numatyta, kad iki 2040 m. DI naudos 75 proc. įmonių, o bazinius skaitmeninius įgūdžius turės 85 proc. gyventojų. Ministerija pabrėžia, kad skaitmeninei transformacijai reikia ne tik diegti technologijas, bet ir stiprinti įgūdžius bei užtikrinti duomenų saugumą.

Palyginkite šį tikslą su dabartine padėtimi: 2026 m. DI naudojo 34,7 proc. įmonių, o 2040 m. tikslas yra 75 proc. Vadinasi, per ateinančius penkiolika metų DI naudojančių įmonių dalis turėtų daugiau nei padvigubėti. Technologijų paslaugų teikėjams tai reiškia ilgalaikę, struktūrinę paklausą, kuri mažiau priklauso nuo vieno ar kito ekonomikos ciklo.

Apibendrinant, galima išskirti tris scenarijus:

• Bazinis: sektorius toliau auga sparčiau nei visa ekonomika, DI diegimas įmonėse artėja prie Šiaurės šalių lygio, eksportas išlieka pagrindiniu varikliu.
• Optimistinis: strateginės investicijos į DI startuolius pasiteisina, jų skaičius iki 2030 m. išauga keleriopai, o Lietuva įsitvirtina tarp stipresnių Europos technologijų centrų.
• Rizikos: geopolitinė įtampa, energijos kainų šuolis ar silpnesnė paklausa eksporto rinkose sulėtina investicijas ir talentų pritraukimą.

Rodikliai, kuriuos verta stebėti investuotojui

Perspektyvos virsta naudinga informacija tik tada, kai jas nuolat tikrinate pagal duomenis. Siūlome stebėti šiuos rodiklius:

1. IRT sektoriaus dalį BVP ir pridėtinę vertę. Jei sektorius ir toliau auga sparčiau nei ekonomika, augimo istorija tebegalioja.
2. Aukštųjų technologijų prekių ir IT paslaugų eksportą. Tai geriausias tarptautinio konkurencingumo matas.
3. DI naudojančių įmonių dalį. Spartus jos didėjimas reiškia paklausą technologijų paslaugoms šalies viduje.
4. Rizikos kapitalo investicijas į startuolius. Ypač vėlyvųjų etapų finansavimą, nes jis rodo, ar įmonės gali išaugti iki tarptautinio masto.
5. Darbo rinkos signalus. Darbo pasiūlymų skaičius ir darbo užmokesčio dinamika rodo, ar talentų trūkumas nevirsta augimo stabdžiu.
6. Makroekonomines rizikas. Lietuvos bankas įspėja, kad Artimųjų Rytų konflikto eskalacija ir energijos kainų svyravimai gali paveikti ekonomiką labiau, nei numato pagrindinis scenarijus.
7. Didžiųjų įmonių rezultatus. Kadangi augimas koncentruotas, kelių lyderių finansinės ataskaitos dažnai pasako daugiau nei sektoriaus vidurkiai.

Šie rodikliai skelbiami skirtingu dažnumu: Lietuvos banko prognozės atnaujinamos kelis kartus per metus, eksporto ir sektoriaus apžvalgos dažniausiai kasmet, o startuolių investicijų ataskaitos paprastai pasirodo metų pradžioje. Naujausius skaičius visada tikrinkite pirminiuose šaltiniuose.

Kaip sektoriaus perspektyvas paversti investiciniu sprendimu

Stiprus sektorius dar nereiškia, kad kiekviena jo įmonė ar akcija yra gera investicija. Makro duomenys atsako į klausimą „kur auga vertė“, o investavimo sprendimui reikia dar dviejų atsakymų: ar konkreti įmonė tą vertę paverčia pelnu ir ar dabartinė kaina tai jau įvertino.

Pirmam klausimui skirta fundamentinė analizė: pajamų augimas, maržos, pinigų srautai, skola, rinkos dalis ir vadovybės strategija. Antram padeda vertinimo rodikliai ir techninė analizė, kuri parodo, kaip rinka elgiasi su akcija, kur susiformavę palaikymo ir pasipriešinimo lygiai ir kada tendencija keičiasi. Technologijų akcijos dažnai būna jautresnės palūkanų normoms ir lūkesčių pokyčiams, todėl kaina gali svyruoti stipriau nei rinkos vidurkis. Investuodami atsižvelkite į savo rizikos toleranciją ir investavimo horizontą, o asmeninio sprendimo atveju pasitarkite su licencijuotu finansų konsultantu.

Jei norite išmokti patys įvertinti technologijų įmones nuo finansinių ataskaitų iki vertinimo modelių, sukūrėme Fundamentalios analizės akademiją. Joje mokomės skaityti įmonių ataskaitas ir sektorių duomenis taip, kaip juos skaito profesionalai.

Jei norite derinti abu požiūrius, mūsų kursas „Techninė ir fundamentinė analizė“ padeda sujungti verslo vertinimą su kainos dinamikos analize. Pradėti galite ir nuo nemokamo seminaro, kuriame aptariame rinkos tendencijas ir analizės metodus.

Mūsų požiūris

Rinkas analizuojame nuo 2011 m. ir per tą laiką matėme ne vieną technologijų bangą: nuo debesijos iki DI. Lietuvos technologijų sektoriaus istorija mums atrodo išskirtinė tuo, kad ji paremta eksportu ir realia pridėtine verte, o ne vien lūkesčiais.

Tačiau būtent stiprios augimo istorijos dažniausiai suvilioja investuotojus pirkti „sektorių“, nesigilinant į konkrečias įmones. Mūsų patirtis rodo, kad geriausius sprendimus priima tie, kurie moka atskirti makro tendenciją nuo įmonės kokybės ir kainos. Būtent todėl savo mokymuose jungiame fundamentinę ir techninę analizę: pirmoji padeda rasti stiprias įmones, antroji padeda pasirinkti, kada ir kaip veikti.

Technologijų sektoriaus perspektyvos Lietuvoje ir Europoje šviesios, ypač DI, elektronikos ir fotonikos srityse. Mūsų tikslas yra, kad jūs šias perspektyvas vertintumėte patys, remdamiesi duomenimis, o ne antraštėmis.

Bartas

Dažniausi klausimai

Ar Lietuvos technologijų sektorius vis dar auga?

Taip. IRT sektorius 2024 m. pasiekė rekordinę 5,4 proc. BVP dalį, o aukštųjų technologijų prekių eksportas per penkerius metus augo vidutiniškai po 18,6 proc. kasmet. DI naudojančių įmonių dalis 2026 m. siekė 34,7 proc., todėl paklausa technologijų paslaugoms išlieka didelė.

Kuri technologijų sritis Lietuvoje turi didžiausią potencialą?

Didžiausi lūkesčiai siejami su DI startuoliais: tyrimų vertinimu, iki 2030 m. jų skaičius galėtų išaugti tris kartus. Tarp perspektyviausių eksporto sričių taip pat minimos IT paslaugos, elektronika ir fotonika.

Kokios didžiausios rizikos technologijų sektoriui?

Ilguoju laikotarpiu pagrindinė rizika yra talentų ir skaitmeninių įgūdžių trūkumas bei mažesnės paskatos automatizuoti. Trumpuoju laikotarpiu sektorių gali paveikti geopolitinė įtampa, energijos kainos ir silpnesnė paklausa eksporto rinkose.

Kaip investuotojui vertinti technologijų įmones?

Pradėkite nuo fundamentinės analizės: pajamų augimo, maržų, pinigų srautų ir skolos. Tada įvertinkite, ar dabartinė kaina jau atspindi lūkesčius, o techninė analizė padės matyti kainos tendencijas ir svarbius lygius.

Ar dirbtinis intelektas mažina darbo vietų IT sektoriuje?

Duomenys rodo pokytį, o ne vien mažėjimą: IRT specialistų skaičius iki 2035 m. gali išaugti apie 48 proc., nors skelbiamų darbo pasiūlymų 2026 m. pirmąjį pusmetį buvo mažiau nei prieš metus. Darbdaviai labiausiai vertina žmones, kurie DI įrankius moka efektyviai naudoti savo darbe.

Šaltiniai

• BNS: Lietuvos IT sektorius pasiekė rekordinę 5,4 proc. BVP ribą
• Lietuvos bankas: skaitmeninė transformacija lėmė beveik trečdalį ekonomikos augimo
• Regionų žinios: Lietuvos banko analizė apie DI indėlį į ekonomiką
• Lietuvos bankas: makroekonominės prognozės, 2026 m. balandis
• Inovacijų agentūra: Lietuvos eksporto raida 2020–2025 m.
• LRT: Lithuania’s manufacturing shift
• 15min: Lietuvos startuoliai pernai pritraukė 238 mln. investicijų
• 15min: Technologijų sektoriaus proveržis ir transporto iššūkiai
• Unicorns Lithuania: DI startuoliai gali tapti nauju ekonomikos augimo varikliu
• EIMIN: gairių skaitmeninio dešimtmečio planui parengti studija
• EIMIN: parengta nauja Lietuvos skaitmeninės plėtros strategija
• Delfi: dirbtinis intelektas keičia darbo rinką