Vertės strategija yra ilgalaikio investavimo būdas: perkate akciją ar obligaciją tada, kai jos rinkos kaina yra mažesnė už apskaičiuotą tikrąją vertę, ir laukiate, kol kaina prie tos vertės priartės. Kaip rašoma lietuvių mokslininkų vertės investavimo teorijos apžvalgoje, strategija remiasi trimis dalykais: tikrosios vertės skaičiavimu, diskonto normos nustatymu ir saugumo atsarga. Šiame gide paaiškiname kiekvieną iš jų su skaičiais, palyginame vertės ir augimo investavimą, parodome, kaip atpažinti vertės spąstus, ir kaip strategiją pritaikyti savo portfeliui Lietuvoje.
Trumpai
- Vertės investuotojas perka ne „pigią akciją“, o akciją, kurios kaina mažesnė už jo paties apskaičiuotą įmonės vertę.
- Tikroji vertė labai priklauso nuo diskonto normos: vos vieno procentinio punkto skirtumas gali pakeisti vertinimą daugiau nei dešimtadaliu.
- Saugumo atsarga, tai yra skirtumas tarp vertės ir pirkimo kainos, apsaugo nuo jūsų pačių skaičiavimo klaidų.
- Didžiausias pavojus yra vertės spąstai: akcija pigi, nes verslas silpsta. Kokybės rodikliai padeda jų išvengti.
- Strategijai reikia kantrybės, fundamentinės analizės įgūdžių ir aiškios investavimo tezės kiekvienai pozicijai.
Turinys
- Kas yra vertės strategija
- Trys principai, ant kurių laikosi strategija
- Vertės ir augimo investavimas: kuo jie skiriasi
- Kaip atpažinti nepakankamai įvertintą akciją
- Vertės spąstai ir kaip jų išvengti
- Vertės strategija Lietuvos investuotojo portfelyje
- Mūsų požiūris
- Išmokite vertinti įmones kartu su mumis
- Dažniausiai užduodami klausimai
- Šaltiniai
Kas yra vertės strategija
Akcijos kaina biržoje keičiasi kasdien, o įmonės verslas taip greitai nesikeičia. Vertės investavimas remiasi šiuo skirtumu. Rinka kartais per daug sureaguoja į blogą ketvirčio ataskaitą, sektoriaus nemadingumą, bendrą paniką ar tiesiog nepastebi mažesnės įmonės. Tada kaina nukrenta žemiau to, ko verslas iš tikrųjų vertas, ir atsiranda proga.
Šios mokyklos pradininku laikomas Benjaminas Grahamas, o jo idėjas išpopuliarino ir ilgainiui papildė Warrenas Buffettas. Klasikinis Grahamo palyginimas rinką vaizduoja kaip nuotaikingą verslo partnerį, kuris kasdien siūlo pirkti ar parduoti jūsų dalį vis kita kaina. Jums nebūtina sutikti su jo pasiūlymu. Jo nuotaikas galite išnaudoti: pirkti, kai jis per daug pesimistiškas, ir parduoti, kai per daug optimistiškas.
Svarbu suprasti, ką vertės strategija reiškia praktiškai:
- Jūs perkate verslo dalį, o ne biržos simbolį. Sprendimą lemia pinigų srautai, turtas, skola ir konkurencinė padėtis, o ne kainos grafikas.
- Vertė yra jūsų įvertis, ne faktas. Du analitikai tą pačią įmonę gali įvertinti skirtingai, todėl prielaidos turi būti užrašytos ir pagrįstos.
- Laikas dirba jūsų naudai tik tada, kai verslas sveikas. Jei įmonės vertė auga ar bent nemažėja, kainos ir vertės atotrūkis ilgainiui linkęs mažėti.
Trys principai, ant kurių laikosi strategija
Tikroji vertė
Tikroji (vidinė) vertė yra visų pinigų, kuriuos verslas uždirbs akcininkams ateityje, dabartinė vertė. Ją dažniausiai skaičiuoja keliais būdais ir rezultatus palygina:
- Diskontuotų pinigų srautų (DCF) modelis: prognozuojami laisvieji pinigų srautai ir diskontuojami iki šių dienų.
- Dividendų diskontavimo modelis: tinka stabilioms, didelę pelno dalį išmokančioms įmonėms.
- Palyginamieji rodikliai: P/E, EV/EBITDA ar P/B lyginami su panašiomis įmonėmis ir pačios įmonės istorija.
- Turto vertė: naudinga bankams, nekilnojamojo turto ar holdingo bendrovėms, kai balanse esantį turtą galima patikimai įvertinti.
Kai skirtingi metodai duoda panašų rezultatą, pasitikėjimas vertinimu didėja. Kai jie labai išsiskiria, tai ženklas dar kartą peržiūrėti prielaidas.
Diskonto norma
Diskonto norma yra grąža, kurios jūs reikalaujate už riziką. Kuo rizikingesnis verslas, tuo didesnės normos reikia, ir tuo mažesnė gaunasi dabartinė vertė. Pažiūrėkime į paprastą pavyzdį su išgalvota įmone.
Tarkime, įmonė šiais metais akcininkams sukurs 5 € laisvųjų pinigų srauto vienai akcijai, o šis srautas ilgainiui augs po 2 % per metus. Pagal pastovaus augimo modelį vertė lygi srautui, padalytam iš skirtumo tarp diskonto normos ir augimo:
| Diskonto norma | Skaičiavimas | Vienos akcijos vertė |
|---|---|---|
| 8 % | 5 € / (8 % − 2 %) | 83,33 € |
| 9 % | 5 € / (9 % − 2 %) | 71,43 € |
| 10 % | 5 € / (10 % − 2 %) | 62,50 € |
Vienas procentinis punktas tarp 9 % ir 10 % sumažina vertę maždaug 12,5 %. Todėl patyrę vertės investuotojai niekada nepasikliauja vienu skaičiumi: jie skaičiuoja kelis scenarijus ir žiūri, kiek vertinimas jautrus prielaidoms.
Saugumo atsarga
Saugumo atsarga yra nuolaida, kurios reikalaujate nuo apskaičiuotos vertės. Ji reikalinga ne todėl, kad rinka klysta, o todėl, kad galite suklysti jūs: per optimistiškai įvertinti augimą, nepastebėti rizikos ar pasirinkti per mažą diskonto normą.
Tęsiant pavyzdį: jei bazinis vertinimas yra 71,43 €, o jūs reikalaujate 30 % atsargos, pirkimo riba yra apie 50 € (71,43 € × 0,7). Jei akcija kainuoja 65 €, ji gali būti verta dėmesio, bet dar ne pirkimo. Atsargos dydis nėra vienas visiems: stabiliai įmonei su nuspėjamais srautais užtenka mažesnės, cikliškam ar įsiskolinusiam verslui reikia didesnės.
Vertės ir augimo investavimas: kuo jie skiriasi
Mokslinėje literatūroje vertės investavimas, investavimas į augimo akcijas ir momentinis investavimas išskiriami kaip atskiros strategijos, pavyzdžiui, VDU magistro darbe apie investavimo strategijas. Abu pirmieji būdai siekia nupirkti verslą už mažiau, nei jis vertas, tačiau ieško skirtingose vietose.
| Kriterijus | Vertės investavimas | Augimo investavimas |
|---|---|---|
| Ką perka | Įmones, kurių kaina žema lyginant su pelnu, turtu ar pinigų srautais | Įmones, kurių pajamos ir pelnas auga sparčiau nei rinkos |
| Tipiniai rodikliai | Žemas P/E, P/B, EV/EBITDA, didelis laisvųjų pinigų srautų pajamingumas | Pajamų augimo tempas, bendroji marža, rinkos dalies didėjimas |
| Grąžos šaltinis | Kainos priartėjimas prie vertės, dažnai ir dividendai | Pelno augimas, kuris ilgainiui pateisina aukštą įvertinimą |
| Pagrindinė rizika | Vertės spąstai: pigu, nes verslas silpsta | Permoka: augimo lūkesčiai neišsipildo |
| Ko reikia investuotojui | Kantrybės ir drąsos pirkti, kai kiti parduoda | Gebėjimo įvertinti ilgalaikį augimo potencialą |
| Tipiniai sektoriai | Finansai, energetika, pramonė, žaliavos, komunalinės paslaugos | Technologijos, sveikatos inovacijos, vartotojų platformos |
Praktikoje riba nėra griežta. Sparčiai auganti įmonė gali būti nepakankamai įvertinta, o žemo P/E akcija gali būti brangi, jei pelnas netrukus kris. Todėl daugelis investuotojų vertina abu dalykus kartu: kokią kainą mokate ir už kokios kokybės bei augimo verslą.
Kaip atpažinti nepakankamai įvertintą akciją
Žemas rodiklis ekrane yra tik pradžia. Štai seka, kurią galite taikyti kiekvienai kandidatei.
- Supraskite verslo modelį. Kas yra klientai, už ką jie moka, kodėl renkasi šią įmonę, kas gali ją pakeisti. Jei negalite to paaiškinti keliais sakiniais, vertinti dar per anksti.
- Išanalizuokite 5–10 metų finansines ataskaitas. Žiūrėkite pajamų, maržų, laisvųjų pinigų srautų ir skolos dinamiką. Vieni metai gali klaidinti, dešimtmetis parodo tendenciją.
- Palyginkite rodiklius su sektoriumi ir pačios įmonės istorija. P/E 8 bankui ir P/E 8 programinės įrangos įmonei reiškia visiškai skirtingus dalykus.
- Apskaičiuokite tikrąją vertę keliais metodais. Sudarykite pesimistinį, bazinį ir optimistinį scenarijus.
- Nustatykite saugumo atsargą ir pirkimo kainą. Užsirašykite ją iš anksto, kad sprendimo nepriimtumėte veikiami rinkos nuotaikos.
- Užrašykite investavimo tezę. Kodėl rinka klysta, kas turi įvykti, kad kaina pakiltų, ir kokie ženklai parodytų, kad klystate jūs.
Pagrindiniai rodikliai, kuriuos naudosite pirmajame atrankos etape:
| Rodiklis | Ką parodo | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| P/E (kaina ir pelnas) | Kiek mokate už vieną euro pelno | Ciklinių įmonių pelno piko metu P/E atrodo dirbtinai žemas |
| P/B (kaina ir buhalterinė vertė) | Kainą lyginant su nuosavu kapitalu | Tinka bankams ir turtui imlioms įmonėms, mažiau tinka technologijoms |
| EV/EBITDA | Visos įmonės, įskaitant skolą, vertę lyginant su veiklos pelnu | Leidžia lyginti įmones su skirtinga skolos struktūra |
| Laisvųjų pinigų srautų pajamingumas | Kiek realių pinigų verslas sukuria kainos atžvilgiu | Patikimesnis už pelną, nes sunkiau „pagražinamas“ |
| Dividendų pajamingumas | Grynųjų pinigų grąžą akcininkams | Ar dividendas padengiamas pinigų srautais |
| Grynoji skola ir EBITDA | Finansinę įtampą | Didelė skola paverčia pigią akciją rizikinga |
| ROE ir ROIC | Kapitalo grąžą | Stabili aukšta grąža rodo konkurencinį pranašumą |
Vertės spąstai ir kaip jų išvengti
Vertės spąstai yra akcija, kuri atrodo pigi pagal rodiklius, bet pigi pagrįstai: verslo vertė mažėja greičiau nei kaina. Tokia akcija gali „pigti“ metų metus. Kopenhagos verslo mokyklos tyrime apie vertės ir momentum strategijas nagrinėjama, kaip kokybės rodiklių įtraukimas į vertės atranką gali sumažinti būtent šią riziką.
Dažniausi spąstų požymiai:
- Struktūriškai mažėjančios pajamos. Produktą keičia nauja technologija arba klientai pereina prie kitų sprendimų.
- Pelno pikas cikliniame sektoriuje. Žaliavų ar pramonės įmonė atrodo pigi, kai pelnas rekordinis, nors ciklas jau sukasi žemyn.
- Dividendas didesnis už laisvuosius pinigų srautus. Išmokos finansuojamos skola ar turto pardavimu, ir anksčiau ar vėliau jas teks mažinti.
- Auganti skola ir prastėjančios maržos. Net nedidelis pajamų kritimas tokiai įmonei gali tapti rimta problema.
- Abejotini valdymo sprendimai. Brangūs įsigijimai, dažnas akcijų emitavimas, nesuderinti vadovų ir akcininkų interesai.
Kaip apsisaugoti praktiškai:
- Derinkite kainą su kokybe. Ieškokite pigių įmonių, kurių kapitalo grąža stabili, maržos nemažėja, o balansas tvirtas.
- Klauskite, kodėl akcija pigi. Jei priežastis laikina (vienkartinis nuostolis, teismo byla, visos rinkos nuosmukis), tai gali būti proga. Jei nuolatinė, tai spąstai.
- Ieškokite katalizatoriaus. Naujas vadovas, sąnaudų mažinimas, turto pardavimas, akcijų supirkimas ar sektoriaus atsigavimas padeda kainai priartėti prie vertės.
- Peržiūrėkite tezę kas ketvirtį. Jei faktai paneigia jūsų prielaidas, parduokite be sentimentų, net ir su nuostoliu.
Du panašūs atvejai, skirtingos išvados
Įsivaizduokite dvi išgalvotas įmones, kurių P/E abiejų yra 7. Pirmoji gamina pramoninę įrangą: šiais metais jos pelnas sumažėjo dėl vienkartinių restruktūrizavimo išlaidų, tačiau užsakymų knyga pilna, skola maža, o kapitalo grąža dešimtmetį laikosi panaši. Antroji leidžia spausdintus katalogus: pajamos mažėja penkerius metus iš eilės, dividendas išmokamas skolinantis, o vadovybė neturi aiškaus plano, kaip pereiti prie skaitmeninių kanalų.
Ekrane jos atrodo vienodai pigios. Pirmuoju atveju kainą nuspaudė laikina priežastis, todėl tai klasikinė vertės proga. Antruoju žemas P/E tik atspindi tai, kad ateities pelnas bus mažesnis už dabartinį, todėl tai tipiški spąstai. Skirtumą parodo ne vienas rodiklis, o visa analizės seka.
Dar vienas dalykas, kurį verta žinoti iš anksto: vertės strategija reikalauja kantrybės. Laikotarpiai, kai rinka mieliau perka augimo akcijas, gali trukti ilgai. Investuotojas, kuris tai supranta ir laikosi savo proceso, tokiais metais gali papildyti pozicijas geresnėmis kainomis.
Vertės strategija Lietuvos investuotojo portfelyje
Lietuvoje gyvenantis investuotojas gali taikyti vertės strategiją ir vietinėje Baltijos biržoje, ir užsienio rinkose. Abiem atvejais verta įvertinti kelis vietos ypatumus.
Baltijos rinka. Nasdaq Vilnius, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų įmonių, palyginti su didžiosiomis rinkomis, yra nedaug, o daugelio akcijų prekybos apyvarta kukli. Mažiau analitikų dėmesio reiškia daugiau galimybių rasti neteisingai įvertintų įmonių, bet ir didesnį kainų svyravimą bei sudėtingesnį pirkimą ar pardavimą didesnėmis sumomis. Planuokite pozicijas taip, kad jas galėtumėte kaupti ir mažinti palaipsniui.
Užsienio akcijos ir valiuta. Perkant JAV ar kitų ne euro zonos šalių įmones, jūsų grąža eurais priklauso ir nuo valiutos kurso. Pigiai nupirkta akcija gali duoti mažesnę grąžą, jei dolerio kursas euro atžvilgiu susilpnėja. Įvertinkite tai skaičiuodami saugumo atsargą.
Vieta portfelyje. Daugelis privačių investuotojų naudoja branduolio ir palydovų principą: portfelio branduolį sudaro plačiai diversifikuoti fondai, o atrinktos vertės akcijos yra palydovinė dalis, kurioje taikote savo analizę. Taip mokotės vertinti įmones nerizikuodami visomis santaupomis.
Pozicijų dydis ir diversifikacija. Net gerai išanalizuota įmonė gali nuvilti. Paskirstykite kapitalą tarp kelių nepriklausomų idėjų skirtinguose sektoriuose ir nustatykite didžiausią vienos pozicijos dalį iš anksto.
Mokesčiai ir apskaita. Pardavus akcijas su pelnu ir gavus dividendus, Lietuvoje gali tekti deklaruoti pajamas. Galiojančias taisykles ir terminus tikrinkite Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje arba pasitarkite su buhalteriu, ypač jei investuojate per užsienio brokerį. Veskite kiekvieno sandorio apskaitą nuo pirmos dienos.
Mūsų požiūris
Nuo 2011 m. analizuojame akcijų, valiutų ir žaliavų rinkas, ir vertės strategija mums lieka vienu aiškiausių būdų investuoti apgalvotai. Ji verčia užduoti teisingus klausimus: ką aš perku, kiek tai vertinga ir kodėl kiti parduoda pigiau.
Mūsų patirtis rodo, kad sėkmę čia lemia ne viena formulė, o įgūdis skaityti finansines ataskaitas, sudaryti realistišką vertinimo modelį ir laikytis savo proceso, kai rinka nervinasi. Šių dalykų galima išmokti, ir kuo anksčiau investuotojas juos įvaldo, tuo mažiau sprendimų priima iš emocijų.
Todėl savo mokymuose fundamentinę analizę dėstome nuosekliai: nuo verslo modelio ir ataskaitų iki vertinimo ir pozicijos valdymo. Tikime, kad gerai paruoštas investuotojas vertės strategiją gali taikyti tiek Baltijos, tiek pasaulio rinkose.
Bartas
Išmokite vertinti įmones kartu su mumis
Jei norite vertės strategiją taikyti savarankiškai, pirmas žingsnis yra tvirti fundamentinės analizės pagrindai. Mūsų Fundamentalios analizės akademija skirta būtent tam: išmokti skaityti įmonių finansines ataskaitas, vertinti rodiklius ir apskaičiuoti, kiek verslas vertas.
Jei fundamentinę analizę norite derinti su įėjimo ir išėjimo taškų parinkimu, rinkitės kursą Techninė ir fundamentinė analizė. O jei pirmiausia norite susipažinti su mūsų mokymo būdu, užsiregistruokite į nemokamą web seminarą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vertės strategija tinka pradedančiajam investuotojui?
Taip, jei esate pasiruošę mokytis fundamentinės analizės ir mąstyti ilgu laikotarpiu. Pradėkite nuo nedidelės portfelio dalies, o branduolį laikykite diversifikuotuose fonduose. Augant įgūdžiams galite didinti savarankiškai atrinktų akcijų dalį.
Kiek laiko reikia laikyti vertės akciją?
Tiek, kiek reikia, kad kaina priartėtų prie vertės arba kad paaiškėtų, jog jūsų tezė klaidinga. Dažnai tai trunka ne mėnesius, o kelerius metus. Svarbiausia reguliariai tikrinti, ar verslo vertė nemažėja.
Ar žemas P/E reiškia, kad akcija pigi?
Nebūtinai. Žemas P/E gali reikšti, kad rinka tikisi pelno kritimo, ypač cikliniuose sektoriuose. P/E visada lyginkite su sektoriumi, įmonės istorija ir pinigų srautais.
Kada vertės akciją reikia parduoti?
Kai kaina pasiekia ar viršija jūsų apskaičiuotą tikrąją vertę, kai investavimo tezė paneigiama arba kai randate akivaizdžiai geresnę progą. Pardavimo kriterijus verta užsirašyti dar prieš perkant.