2026 metus žaliavų rinkoje apibrėžė energijos šokas: Artimųjų Rytų karas sutrikdė naftos tiekimą, o Pasaulio banko 2026 m. balandžio „Commodity Markets Outlook“ prognozavo, kad vidutinės žaliavų kainos per metus pakils 16 proc., pirmą kartą nuo 2022 m. Tokioje rinkoje pranašumą turi ne tas, kuris pirmas perskaito antraštę, o tas, kuris supranta, kaip pasiūlos trikdis virsta kaina ir kada jis jau atsispindi grafike. Šiame straipsnyje rasite pagrindinius 2026 m. skaičius pagal žaliavų grupes, jų poveikį Lietuvai, investavimo priemonių logiką, rizikas ir analizės eigą, kurios mokome Marketsfactor mokymuose.
Trumpai
- Pasaulio bankas (2026 m. balandis) prognozavo, kad vidutinės žaliavų kainos 2026 m. išaugs 16 proc., o energijos kainų indeksas pakils 24 proc.
- Brent naftos 2026 m. vidutinės kainos prognozė: 86 JAV dol. už barelį, o užsitęsus konfliktui 95–115 JAV dol.
- Tauriųjų metalų kainos turėtų pakilti 42 proc., aliuminio, vario ir alavo kainos pasiekti rekordus, trąšų indeksas pakilti 31 proc., o maisto indeksas tik 2 proc.
- Lietuvos bankas 2026 m. vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje prognozavo 5,1 proc., daugiausia dėl pabrangusių energijos išteklių.
- Žaliavų kainos svyruoja smarkiai, todėl prieš investuodami turite suprasti ir pasirinktą priemonę, ir veiksnius, kurie judina kainą.
Turinys
- Kas sudaro žaliavų rinką
- Pagrindinis 2026 m. veiksnys: Artimųjų Rytų karas
- Kainų prognozės pagal žaliavų grupes
- Ką žaliavų kainos reiškia Lietuvai
- Kaip investuotojai gauna žaliavų kainų poveikį
- Rizikos, kurias verta įvertinti prieš investuojant
- Kaip analizuoti žaliavų rinką: nuo prognozės iki sprendimo
- Mokykitės analizuoti žaliavų rinką kartu su mumis
- Mūsų požiūris
- DUK
- Šaltiniai
Kas sudaro žaliavų rinką
Lietuvos bankas žaliavas apibrėžia kaip fizinius išteklius ar produktus, kuriais galima prekiauti rinkoje. Jos skirstomos į keturias pagrindines grupes:
| Grupė | Pavyzdžiai | Kas dažniausiai judina kainą |
|---|---|---|
| Metalai | auksas, sidabras, varis | geopolitinė įtampa, pramonės paklausa, centrinių bankų politika |
| Energetika | nafta, dujos | tiekimo trikdžiai, gavybos sprendimai, ekonomikos augimas |
| Žemės ūkio produktai | kviečiai, kava, cukrus | derlius, oras, trąšų ir energijos kaina |
| Pramoninės žaliavos | mediena, plienas | statybų ir pramonės ciklas |
Žaliavų rinka veikia pagal pasiūlos ir paklausos principą, tačiau turi savitą bruožą: pasiūla čia yra fizinė. Naftos gręžinio, vario kasyklos ar kviečių lauko negalima „įjungti“ per savaitę, todėl net nedidelis tiekimo sutrikimas gali sukelti didelį kainų šuolį. Būtent tai 2026 m. ir matėme.
Pagrindinis 2026 m. veiksnys: Artimųjų Rytų karas
Pasaulio banko balandžio ataskaitoje pagrindiniu metų veiksniu įvardytas Artimųjų Rytų karas, sukėlęs didžiausią naftos pasiūlos praradimą istorijoje. Ataskaitos duomenys baigiasi 2026 m. balandžio 20 d., o bazinis scenarijus rėmėsi dviem prielaidomis: aštriausias trikdžių etapas baigsis gegužę, o srautai per Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių naftos gabenimo jūrų kelių, iki spalio priartės prie prieškarinio lygio.
Investuotojui čia svarbiausia ne pats skaičius, o jo konstrukcija. Prognozė yra sąlyginė: ji teisinga tiek, kiek pasitvirtina prielaidos. Todėl kiekvieną naują žinią apie tanklaivių srautus, gavybos atkūrimą ar sankcijas verta vertinti klausimu: ar ji patvirtina bazinį scenarijų, ar stumia link nepalankaus? Tai fundamentinės analizės esmė, ir ji taikoma ne tik naftai.
Šalia energetikos 2026 m. veikė dar du ilgalaikiai veiksniai. Pirma, Pasaulio bankas nurodo, kad geopolitinis neapibrėžtumas didina saugaus prieglobsčio turto paklausą, o duomenų centrai, elektromobiliai ir atsinaujinanti energetika kelia pramoninių metalų paklausą. Antra, kritinių mineralų rinkoje kainas vis labiau lemia eksporto kontrolė ir prekybos ribojimai, apie kuriuos plačiau rašome toliau.
Kainų prognozės pagal žaliavų grupes
Žemiau pateikti skaičiai yra Pasaulio banko 2026 m. balandžio ataskaitos santraukos prognozės visų 2026 m. vidurkiams, ne kainos, kurias matysite terminale šiandien. Rinka nuo balandžio judėjo, todėl šiuos skaičius naudokite kaip atskaitos tašką: palyginkite juos su naujausiomis kotiruotėmis ir naujausiu ataskaitos leidimu.
| Žaliavų grupė | Prognozė 2026 m. (Pasaulio bankas, 2026 m. balandis) | Pagrindinis veiksnys |
|---|---|---|
| Visos žaliavos | +16 proc. vidutinių kainų | Artimųjų Rytų karas |
| Energetika | indeksas +24 proc.; Brent 86 JAV dol./bbl | naftos pasiūlos praradimas |
| Metalai ir mineralai | indeksas +17 proc.; aliuminis, varis, alavas rekordiniai | duomenų centrai, elektromobiliai, atsinaujinanti energetika |
| Taurieji metalai | +42 proc. | saugaus prieglobsčio paklausa |
| Trąšos | indeksas +31 proc.; karbamidas +60 proc. | priklausomybė nuo gamtinių dujų |
| Maistas | indeksas +2 proc. | ribotas tiesioginis poveikis |
Energetika
Brent naftos 2026 m. vidurkio prognozė, 86 JAV dol. už barelį, yra 26 dol. aukštesnė nei to paties banko sausio prognozė. Tai rodo, kaip greitai keičiasi rinkos pagrindas: per tris mėnesius atskaitos taškas pakilo daugiau nei 40 proc. Jei konfliktas užsitęstų, Brent kaina galėtų siekti 95–115 JAV dol. už barelį. Visa ataskaita 2026 m. vidutines žaliavų kainas vertina maždaug 25 proc. aukštesnes nei sausio prognozėje.
Metalai
Metalų rinkoje 2026 m. susitiko dvi skirtingos jėgos. Taurieji metalai, pirmiausia auksas ir sidabras, kyla dėl baimės: kai geopolitinė rizika didėja, investuotojai ieško turto, kuris nepriklauso nuo vienos valstybės ar įmonės. Pramoniniai metalai kyla dėl augimo: aliuminio, vario ir alavo paklausą didina technologijų ir energetikos pertvarka. Investuotojui tai reiškia, kad „metalai“ nėra viena kryptis. Auksas ir varis gali judėti tuo pačiu metu, bet dėl priešingų priežasčių, ir tos priežastys gali išsiskirti, kai pasikeis ekonomikos ciklas.
Žemės ūkis ir trąšos
Didžiausias kontrastas 2026 m. yra tarp trąšų ir maisto. Pasaulio banko duomenimis, trąšų indeksas turėtų pakilti 31 proc., karbamido (azoto trąšų, angl. urea) kaina 60 proc., nes jų gamyba priklauso nuo gamtinių dujų. Trąšų įperkamumas turėtų pablogėti iki žemiausio lygio nuo 2022 m., o maisto kainų indeksas kyla tik apie 2 proc.
Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio verslui tai praktinis klausimas: brangesnės trąšos šiandien reiškia didesnes auginimo sąnaudas kitą sezoną. Investuotojui tai pamoka apie vėlavimą: energijos šokas pirmiausia pasiekia trąšas, o maisto kainas gali pasiekti tik po vieno ar kelių derliaus ciklų.
Kritiniai mineralai
Atskira 2026 m. tema yra kritiniai mineralai, be kurių neapsieina elektronika, baterijos ir gynybos pramonė. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) „Global Critical Minerals Outlook 2026“ duomenimis, dėl eksporto kontrolės galio ir sunkiųjų retųjų žemių elementų (disprosio, terbio) kainos Europoje yra apie 5 kartus didesnės nei Kinijos vidaus rinkoje, o germanio beveik 3 kartus didesnės. IEA taip pat nurodo, kad kainų atsigavimą lydėjo pasiūlos apribojimai, tarp jų Kongo Demokratinės Respublikos kobalto eksporto kontrolė ir Zimbabvės ličio prekybos ribojimai. Šioje rinkoje vienos šalies politinis sprendimas gali reikšti daugiau nei bet kuris paklausos rodiklis.
Ką žaliavų kainos reiškia Lietuvai
Lietuvos ekonomika žaliavų šoką jaučia pirmiausia per energiją. Lietuvos banko 2026 m. balandžio makroekonominėse prognozėse numatyta, kad vidutinė metinė infliacija pagal SVKI (suderintą vartotojų kainų indeksą, kuriuo infliaciją matuoja visos euro zonos šalys) 2026 m. sieks 5,1 proc., palyginti su 3,4 proc. 2025 m. Pagrindinė priežastis: po Artimųjų Rytų konflikto pabrangę energijos ištekliai. Vėlesniais metais infliacija turėtų mažėti iki 3,0 proc. 2027 m. ir 2,5 proc. 2028 m., o realusis BVP 2026 m. turėtų augti 3,1 proc.
Lietuvos bankas pateikė ir nepalankų scenarijų: jei energijos tiekimo sutrikimai tęstųsi iki 2026 m. ketvirtojo ketvirčio ir energijos infrastruktūra patirtų papildomą žalą, 2026–2028 m. infliacija būtų 2,3 proc. punkto didesnė, o BVP augimas 0,8 proc. punkto mažesnis nei pagrindiniame scenarijuje.
Verslininkui iš to kyla trys klausimai: kiek jo sąnaudų susietos su energija ir žaliavomis, ar sutartyse yra kainų indeksavimas ir ar verta dalį rizikos apsidrausti. Investuotojui klausimas kitas: kurie turto tipai istoriškai laikosi geriau, kai infliaciją varo žaliavos.

Kaip investuotojai gauna žaliavų kainų poveikį
Lietuvos bankas pažymi, kad žaliavos investuotojus traukia dėl apsaugos nuo infliacijos, diversifikacijos (jos mažiau priklauso nuo finansų rinkų ciklų) ir didelės pasaulinės paklausos, o sandoriai dažnai vykdomi per išvestines finansines priemones ar ETF. Pagrindiniai keliai skiriasi tuo, kiek tiksliai jie seka žaliavos kainą ir kokių papildomų rizikų atsineša.
- Fizinė žaliava. Dažniausiai tai auksas ar sidabras luitais ir monetomis. Jūs valdote patį turtą, bet turite pasirūpinti saugojimu, o pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas gali būti didesnis nei finansinėse priemonėse.
- Biržoje prekiaujami fondai ir produktai (ETF, ETP). Tai paprasčiausias būdas gauti žaliavos ar žaliavų krepšelio poveikį per įprastą investavimo sąskaitą. Svarbu suprasti, ar fondas laiko fizinę žaliavą, ar ateities sandorius: antruoju atveju rezultatas gali skirtis nuo „vietinės“ kainos.
- Ateities sandoriai ir kitos išvestinės priemonės. Tai sutartys pirkti ar parduoti žaliavą ateityje nustatyta kaina. Jos leidžia tiksliai prekiauti kainos kryptimi, bet dažnai naudoja finansinį svertą, kuris didina ir pelną, ir nuostolį.
- Žaliavų įmonių akcijos. Naftos, kasybos ar trąšų bendrovių akcijos reaguoja į žaliavų kainas, bet jas veikia ir įmonės valdymas, skolos, kaštai bei visos akcijų rinkos nuotaika.
Kurią priemonę rinktis, priklauso nuo tikslo: ilgalaikei apsaugai nuo infliacijos, portfelio diversifikacijai ar trumpalaikei prekybai kainų svyravimais. Tas pats prognozuojamas kainos kilimas skirtingose priemonėse gali duoti labai skirtingą rezultatą.
Rizikos, kurias verta įvertinti prieš investuojant
Lietuvos bankas įspėja, kad žaliavų kainų svyravimai gali būti dideli, o kai kurių žaliavų likvidumas ribotas, t. y. didesnę poziciją ne visada galima greitai parduoti norima kaina. Pasak Lietuvos banko, į tokias priemones turėtų investuoti tik tie, kurie išmano produkto struktūrą, veikimo principą ir rizikas bei gali prisiimti nuostolius.
Praktiškai prieš atidarydami poziciją atsakykite į kelis klausimus:
- Ką tiksliai perkate? Fizinę žaliavą, fondą su ateities sandoriais, išvestinę priemonę su svertu ar įmonės akciją.
- Kas nutiks, jei pasitvirtins ne bazinis scenarijus? 2026 m. skirtumas tarp bazinės (86 JAV dol.) ir rizikos (iki 115 JAV dol.) Brent prognozės yra beveik trečdalis kainos, ir jis gali veikti į abi puses.
- Kokio dydžio poziciją galite sau leisti? Žaliavose dienos judėjimas, kuris akcijų rinkoje atrodytų išskirtinis, nėra retas.
- Kur išeisite? Nuostolių ribą ir pelno fiksavimo tašką verta nustatyti prieš įeinant, o ne tada, kai kaina jau juda prieš jus.
Taisykles verta patikrinti iš anksto: strategijos testavimas istoriniais duomenimis parodo, kaip jūsų įėjimo ir išėjimo logika būtų veikusi praeities svyravimų metu, dar prieš rizikuojant tikrais pinigais.
Kaip analizuoti žaliavų rinką: nuo prognozės iki sprendimo
Ataskaitų skaičiai pasensta, o analizės metodas lieka. Štai eiga, kurią naudoja patyrę žaliavų rinkos dalyviai.
- Nustatykite pagrindinį veiksnį. 2026 m. naftai tai tiekimas per Hormūzo sąsiaurį, auksui geopolitinė rizika, variui technologijų paklausa. Dažniausia klaida yra analizuoti žaliavą per bendrą „rinkos nuotaiką“, nepastebint vieno konkretaus veiksnio, kuris iš tiesų lemia kainą.
- Išskirkite prognozės prielaidas. Kiekviena rimta prognozė turi sąlygas. Užsirašykite jas ir sekite, kurios pasitvirtina. Būtent to mokome Fundamentalios analizės akademijoje: kaip skaityti ekonominius duomenis ir paversti juos scenarijais.
- Palyginkite su kaina. Fundamentinis vaizdas pasako, kur kaina turėtų judėti, o grafikas parodo, ar rinka su tuo sutinka. Jei žinia gera, bet kaina nebekyla, rinka galbūt jau ją įvertino. Šį ryšį nagrinėjame kurse „Techninė ir fundamentinė analizė“.
- Raskite įėjimo tašką. Net teisinga kryptis netinkamu momentu gali baigtis nuostoliu. Kainos elgsenos (angl. price action) skaitymas padeda pamatyti, kur pirkėjai ir pardavėjai susiduria, o Elioto bangų teorija, aiškinanti rinkos judėjimą pasikartojančiais bangų ciklais, padeda įvertinti, kurioje tendencijos fazėje esate.
- Valdykite riziką ir peržiūrėkite. Nustatykite pozicijos dydį pagal galimą nuostolį ir peržiūrėkite sprendimą, kai keičiasi pagrindinė prielaida, o ne kai pasikeičia nuotaika.
Mokykitės analizuoti žaliavų rinką kartu su mumis
Marketsfactor nuo 2011 m. rengia akcijų, valiutų, žaliavų ir ETF rinkų analizes bei mokymus tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems investuotojams. Jei norite pirmiausia susipažinti su mūsų požiūriu, pradėkite nuo nemokamo seminaro.

Pažengusiems prekybininkams skirtas „Advanced Price Action“ kursas, o tendencijų struktūrą giliau nagrinėja Elioto bangų studija.
Mūsų požiūris
2026 metai gerai parodė, kodėl žaliavų rinkoje vien prognozės neužtenka. Per tris mėnesius pagrindinė naftos prognozė pasislinko 26 doleriais, o trąšų ir maisto kainos pasuko skirtingomis kryptimis, nors abiejų šaknys tos pačios. Investuotojas, kuris tik seka skaičius, visada vėluoja.
Nuo 2011 m. analizuodami rinkas matome, kad ilgainiui pranašumą duoda ne paskutinė antraštė, o gebėjimas pačiam išskirti pagrindinį veiksnį, įvertinti scenarijus ir patikrinti juos grafike. Todėl savo mokymuose jungiame fundamentinę ir techninę analizę: viena paaiškina, kodėl kaina turėtų judėti, kita parodo, ar ir kada ji iš tiesų juda.
Žaliavos yra viena dinamiškiausių rinkų, ir būtent todėl ji atlygina tiems, kurie ruošiasi metodiškai. Tokių investuotojų ir siekiame užauginti.
Bartas
DUK
Ar žaliavų kainos 2026 m. kilo visose grupėse?
Ne vienodai. Pasaulio banko 2026 m. balandžio prognozėje energijos indeksas kyla 24 proc., taurieji metalai 42 proc., trąšos 31 proc., o maisto indeksas tik apie 2 proc. Todėl žaliavas verta vertinti pagal grupes, o ne kaip vieną rinką.

Kodėl auksas brangsta, kai rinkose neramu?
Auksas laikomas saugaus prieglobsčio turtu: jis nepriklauso nuo vienos įmonės ar valstybės įsipareigojimų. Pasaulio bankas 2026 m. tauriųjų metalų brangimą sieja būtent su geopolitiniu neapibrėžtumu. Kai rizika didėja, šio turto paklausa auga.
Kaip žaliavų kainos veikia infliaciją Lietuvoje?
Labiausiai per energiją. Lietuvos bankas 2026 m. balandį infliaciją 2026 m. prognozavo 5,1 proc., daugiausia dėl pabrangusių energijos išteklių po Artimųjų Rytų konflikto. Nepalankiame scenarijuje infliacija 2026–2028 m. būtų dar 2,3 proc. punkto didesnė.
Nuo ko pradėti, jei noriu investuoti į žaliavas?
Pirmiausia supraskite priemonę: fizinė žaliava, ETF, išvestinės priemonės ir žaliavų įmonių akcijos veikia skirtingai ir turi skirtingas rizikas. Tada išmokite atskirti pagrindinį kainos veiksnį ir skaityti grafiką. Pirmam žingsniui tinka mūsų nemokamas seminaras, o sistemingai šias žinias suteikia mūsų analizės kursai.
Šaltiniai
- Lietuvos bankas: Auksas ir žaliavos
- Lietuvos bankas: Makroekonominės prognozės, 2026 m. balandis
- World Bank: Commodity Markets Outlook, April 2026
- World Bank: Commodity Markets Outlook, April 2026, Executive Summary
- World Bank: Commodity Markets Outlook, April 2026, pranešimas spaudai
- IEA: Global Critical Minerals Outlook 2026
